2018-07-23
Šią savaitę, liepos 24 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje organizuojamas pakartotinis Trišalės tarybos narių posėdis dėl minimalios mėnesinės algos skaičiavimo metodikos parengimo. Šis klausimas jau bus svarstomas trečią kartą. Lietuvos Darbdaviai laikosi griežtos nuomonės, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų kilti tik 20 eur iki 420 eur.
Tačiau profesinės sąjungos, tarp jų Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis aktyviai kovoja dėl to, kad minimalus mėnesinis atlyginimas būtų padidintas 50 eur iki 450 eur. „Turime dideliais ir stabiliais žingsniais judėti link to, kad Lietuvos žmonės ne tik gyventų geriau, tačiau ir uždirbtų geriau. Darbdaviai, liberalioji spauda, stambiojo kapitalo atstovai, bankų teoretikai vis kartojasi, kad mes – profsąjungos – nesuprantame, ką kalbame ir nesuvokiame pasekmių“, – pasakojo LPS „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis.
Tai kas iš tikrųjų yra tas minimalus mėnesinis atlyginimas?
Minimalus atlyginimas, dar žinomas kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA) arba tiesiog minimali alga – tai pinigine suma įvertintas bei vyriausybės nustatytas dydis, kuris apibrėžia, kokią mažiausią sumą darbdavys gali sumokėti darbuotojui už jo mėnesio darbą, dirbant pilną (be viršvalandžių) darbo savaitę (Lietuvoje – 40 val.). Reikėtų nepamiršti, kad šis dydis apibrėžia tik sutartinę algą, kuri taip pat žinoma kaip darbo užmokestis „ant popieriaus“, nuo kurio dar nuskaitoma gyventojų pajamų mokestis, privalomas sveikatos draudimas, bei pensijų ir socialinis draudimas.
Gaunant tik minimalų užmokestį, ir negaunant kitų neoficialių pajamų – pragyvenimas Lietuvoje tikrai nėra lengvas, todėl minimalios algos dydis ypač svarbus socialiai pažeidžiamam žmonių sluoksniui. Be to, skirtinguose šalies miestuose kainų ir pragyvenimo lygis ganėtinai skirtingas. Tačiau įdomu tai, kad įvairi socialinė pagalba nedaug uždirbantiems visose Lietuvos gyvenvietėse yra gana vienoda. „Lietuva pagal minimalų mėnesinį atlyginimą yra priešpaskutinėje vietoje Europoje. Sujungusi darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas mus pralenkė net Rumunija. Estijoje atlyginimas siekia 500 eurų, Lenkijoje apie 490 eurų (priklausomai nuo zloto kurso), o kitoje kaimynėje Latvijoje – 430 eurų“, – rašoma G. Nausėdos komentare.
Žinoma, minimalaus atlyginimo dydis turi ne tik socialinį poveikį. Jis stipriai daro įtaką ir šešėlinei ekonomikai – jei asmuo oficialiai gauna tik minimalią algą, o likusią sumą už darbą gauna nelegaliai, tuomet didinant minimalią algą į valstybės biudžetą surenkama daugiau lėšų. Kita vertus, didėjant minimaliai algai nebūtinai išaugs ir „oficialioji“ darbo užmokesčio dalis, nes darbuotojui gali būti įsiūlyta ne pilno etato darbo sutartis.
Minimalus mėnesinis atlyginimo dydis turi būti labai gerai pasvertas sprendimas. „Jis turi peržengti skurdo rizikos ribą, kuri vienam gyvenančiam asmeniui dabar siekia apie 282 eurų per mėnesį. Vadinasi net 30% Lietuvos gyventojų yra ties skurdo riba. Natūralu, kad nepadidinus minimalaus darbo užmokesčio iki 450 eurų, mes niekaip nepajėgsime atsiplėšti iš paskutiniųjų Europos Sąjungos šalių, kur darbuotojai yra labiausiai skriaudžiami savo valdžių“, – pridėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas. Mums belieka tikėtis, kad kartu su kylančiomis kainomis kils ir darbuotojų gaunami atlyginimai.
LPS „Sandrauga“ info.