Minimalus darbo užmokestis Europoje labai skiriasi. Remiantis Eurostato duomenimis, apie 12,8 mln. darbuotojų 22 ES šalyse gauna minimalų arba mažesnį darbo užmokestį. Todėl milijonai atidžiai stebi pranešimus apie minimalų darbo užmokestį, norėdami sužinoti, ar naujaisiais metais jiems bus padoriai padidintas darbo užmokestis.

Tačiau maždaug trečdaliui minimalų darbo užmokestį uždirbančių asmenų 2026 m. sausio mėn. darbo užmokestis nebuvo padidintas. Keturiose šalyse per pastaruosius metus minimalusis darbo užmokestis apskritai nebuvo padidintas. Taigi, kuriose Europos šalyse 2026 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis yra didžiausias? Kiek šie atlyginimai verti perkam

ES valstybėse narėse minimalus mėnesinis bruto darbo užmokestis svyruoja nuo 620 eurų Bulgarijoje iki 2 704 eurų Liuksemburge. Įtraukus šalis kandidates, Plačiau

Lankstumo ir užimtumo garantijų (flexicurity) modelis grindžiamas trimis elementais: lanksčia darbo rinka, aktyvia darbo rinkos politika ir stipria socialine apsauga (ypač nedarbo išmokomis). Šis „auksinis trikampis“ ypač būdingas Danijai, kur darbuotojus lengva atleisti, bet jie turi stiprias užimtumo ir socialines garantijas, kurias palaiko profesinės sąjungos ir kolektyvinės sutartys.

ES oficialiai remia flexicurity ir siekia „socialinės Europos“, tačiau praktikoje laisvo judėjimo ir rinkos integracijos politika gali silpninti Danijos modelio saugumo dalį. ES teisė (pvz., komandiruojamų darbuotojų taisyklės, Laval byla, Roma I reglamentas) leidžia įmonėms mažinti darbo sąnaudas, o tai silpnina kolektyvinių sutarčių sistemą, Plačiau

Tūkstančiai ūkininkų, vairuojančių traktorius ir mojuojančių vėliavomis, antradienį atvyko į Europos Parlamentą Strasbūre, protestuodami prieš svarbų prekybos susitarimą, pasirašytą su Pietų Amerika, prieš balsavimą dėl jo perdavimo teismui.

Šį mėnesį 27 Europos Sąjungos ir MERCOSUR bloko narių: Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus pasirašytu susitarimu po 25 metus trukusių sudėtingų derybų sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų.

Tačiau antradienį protestavę 4 500 ūkininkų ir jų rėmėjų iš Prancūzijos, Italijos, Belgijos ir Lenkijos, policijos vertinimu, baiminasi, kad dėl to į šalį plūstelės pigesnės prekės, pagamintos laikantis žemesnių standartų ir naudojant uždraustus pesticidus.

„Ši laisvoji prekyba kai kuriais atvejais gali atverti galimybes Italijai ir sumažinti muitus, tačiau ji kelia pavojų visų sveikatai“, Plačiau

Plačiau

(Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos atvejis)

2023 m. gegužė.
Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje kilo konfliktas tarp anglų kalbos mokytojos Ritos Nekrošytės (LPS „Sandrauga“ narės) ir administracijos.

Įprasta praktika mokyklose: pokalbis, situacijos įvertinimas, pedagoginis sprendimas.

Šiuo atveju  gimnazijos direktorės pasirinkta kita kryptis – „einam iki galo“.

Rezultatas: nušalinimas nuo darbo, atleidimas iš darbo, kreipimasis į policiją, bandymai inicijuoti baudžiamąją bylą, bandymas inicijuoti administracinę bylą, vaikų ir tėvų apklausos, advokatės samdymas ir ilgas teisinis procesas bei tūkstantinių sumų praradimas.

Visa tai – dėl:
– nuo suolo paimto popieriaus lapo,
– žodinio sudraudimo,
– bandymo sustabdyti mokinę, daužančią bendraklasę knyga per galvą.

Galiausiai mokytojai buvo „priklijuotas“ net fizinio skausmo sukėlimas, nors jokio fizinio kontakto nebuvo.
Pedagogika šioje vietoje tyliai išėjo iš klasės.

2024 m. Kauno apylinkės teismas mokyklos argumentais patikėjo.
Tačiau 2025 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismas pasakė aiškiai:
atleidimas – neteisėtas.  Priteista:
12 000 € už priverstinę pravaikštą,
200 € neturtinės žalos.

Ir tada paaiškėjo dar vienas „švietimo stebuklas“: mokytojai pinigų nėra, advokatei – buvo ir yra. Kauno miesto savivaldybė meras  ramina: ,,teisės aktai nedraudžia samdyti advokatų“ Tai tiesa.
Bet  Kauno merui būtina priminti , kad teisės aktai  taip pat nedraudžia kalbėtis. Kodėl nebuvo kalbamasi su mokytoja iš kart po incidento. Kas trukdė kartu  vertinti, išsiaiškinti situaciją vietoje, be kreipimosi į  policiją.

Jei prezidento Valdo Adamkaus gimnazija 2023 m. būtų pasirinktusi dialogą, šiandien nebūtų: dvejų metų teismų, tūkstantinių išlaidų, reputacinės žalos gimnazijai, klausimo – kas už tai atsakingas?

Išvada paprasta:
kartais brangiausias sprendimas yra ne neteisėtas, o nežmogiškas.
O mokyklai tai – per didelė prabanga. Profsąjunga du metus gynė narės teises, nes gimnazijos direktorė pasirinko ne dialogą, bet ,,muštro“, įsakymų ir teismų kelią. Akivaizdu, kad tai sisteminė problema, o ne vienas atvejis. Protingi, įžvalgūs vadovai gal būt ateityje pasirinks pokalbio, dialogo, konstruktyvų kelią, kuris visada bent jau pigesnis ir žmoniškesnis.

Kęstutis Juknis