Iš visos širdies sveikinu Jus su   šviesia ir vilties kupina Kristaus prisikėlimo švente – Šventomis Velykomis.

Tai metas, kai gamta atgyja, širdys prisipildo šilumos, o mintys – šviesos. Velykos mums primena, kad po kiekvienos žiemos ateina pavasaris, po kiekvieno sunkumo – nauja pradžia, po kiekvienos tamsos – prisikėlimo šviesa.

Tegul ši šventė į kiekvienus namus atneša ramybės, džiaugsmo ir tarpusavio supratimo. Tegul ji sustiprina mūsų tikėjimą – ne tik dvasinį, bet ir žmogiškąjį: tikėjimą vienas kitu, bendryste, solidarumu ir prasmingu darbu vardan teisingesnio rytojaus.

Dėkoju Jums visiems už kasdienį triūsą, už atsakomybę, už tai, kad kartu kuriame bendruomenę, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, išgirstas ir gerbiamas.

Linkiu Jums ir Jūsų artimiesiems jaukių, prasmingų, šilumos ir atsinaujinimo kupinų Velykų!

Su pagarba ir širdies šiluma –
Kęstutis Juknis
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas

Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis (NT mokestis) yra viena iš fiskalinių priemonių, kurią taiko nedaugelis Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuvoje šiuo metu jau taikomas  toks mokestis ribotai – tik brangesniam turtui (nuo 150 tūkst. eurų). Šiuo metu apmokestinamas tik brangesnis gyvenamasis turtas, o visuotinio NT mokesčio  nėra. Kas atsitiko, kad kairioji partija deklaruojanti socialinį teisingumą, rūpinimąsi žmogumi kartu su Prezidentūra siekianti gerovės valstybės be gyventojų apklausos, be referendumo Plačiau

Per ateinantį dešimtmetį dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali paveikti 40 proc. darbo vietų visame pasaulyje, teigiama naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje, o tai gali reikšti bendrą produktyvumo augimą, tačiau daugelis gali prarasti darbą, teigiama naujoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros departamento (UNCTAD) ataskaitoje.

Teigiama, kad dirbtinis intelektas gali paveikti darbo vietas keturiais pagrindiniais būdais: pakeisdamas arba papildydamas žmogaus darbą, gilindamas automatizaciją ir galbūt kurdamas naujas darbo vietas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų ar plėtros srityje.

Saujelė bendrovių, kontroliuojančių pasaulinę pažangą dirbtinio intelekto srityje, „dažnai pirmenybę teikia kapitalui, o ne darbo jėgai“, todėl kyla pavojus, kad dirbtinis intelektas Plačiau

Paskutiniuoju laikotarpiu padažnėjo  narių skundų dėl priekabiavimo, psichologinio  smurto, mobingo.  Sandrauga teisininkai analizuodami faktines aplinkybes dažnai pastebi, kad darbuotojai  ne visada tinkamai supranta ir vertina darbo sutartį, pareigų aprašymą, darbo tvarkos taisykles, kitus teisės aktus ir darbdavio arba jo įgalioto asmens reikalavimus.

Priekabiavimas tai nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama Plačiau

Ekspertai mano, kad pradinis nuotolinio darbo pandemijos metu pakilimas jau praeityje ir ateityje bus dirbama mišriai.

2020 m. kovo mėn. sparčiai plintant COVID-19 pandemijai, daugeliui žmonių buvo liepta likti namuose, todėl padaugėjo nuotolinio darbo atvejų. ES agentūra „Eurofound“ nustatė, kad COVID-19 sukėlė greitą posūkį į nuotolinį darbą, kuris tęsiasi iki šiol. Pandemijos piko metu 23 proc. visų ES darbuotojų dirbo namuose, o 2019 m. tokių darbuotojų buvo tik 14 proc. 2022 m. ataskaitoje „Eurofound“ teigė, kad jei pandemijos nebūtų buvę, nuotolinio darbo apimtys iki 2027 m. nebūtų taip išaugusios.

„Esame plokščiakalnyje“,  „Galimybė dirbti iš namų dar [nebuvo] nusėdusi Europos darbovietėse“.

Darbuotojų ir įmonių norų neatitikimas

„LinkedIn“ duomenys apie Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką rodo, kad beveik dvi iš penkių platformoje skelbiamų darbo vietų yra mišrios, o visiškai nuotolinės darbo vietos sudaro tik apie penkis procentus darbo vietų regione, palyginti su 2021 m., kai jų buvo 11 procentų.

„LinkedIn“ vyriausioji ekonomistė Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai, sakė, kad visiškai nuotoliniai skelbimai iki COVID-19 sudarė tik 1 proc. visų svetainėje atvirų darbo vietų.

2021-2023 m. įmonės skatino siūlyti darbą nuotoliniu būdu, nes pripažino, kad „lankstumas yra būdas pritraukti talentus“. Dabar jos mažina tokių darbo skelbimų skaičių, kad pirmenybę teiktų „asmeniniam bendradarbiavimui, produktyvumui ir kultūrai.

2025 m. nuotolinio darbo skelbimų buvo tris kartus daugiau nei hibridinių ar visą darbo dieną biure dirbančių darbuotojų, o tai rodo „neatitikimą“ tarp to, ko darbuotojai nori, ir to, kas siūloma. Šis atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos signalizuoja, kad specialistai vis dar siekia lankstumo, net ir tada, kai darbdaviai pereina prie hibridinių.

Didžiausias atotrūkis yra Nyderlanduose, kur šių pareigų paklausa yra šešis kartus didesnė už tai, kas siūloma „LinkedIn“.

Šis skirtumas aiškinamas tuo, kad šioje šalyje specialistai nori „sutrumpinti kelionės į darbą ir atgal laiką, subalansuoti priežiūros pareigas arba dirbti tarptautiniu mastu“.  Kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Vokietijoje, ši tendencija nesikeičia.  Darbo ieškantieji ten per metus pastebėjo 25 proc. daugiau laisvų hibridinių pareigų, nes dėl konkurencingos šalies darbo rinkos lankstumas vis dar yra būdas pritraukti talentus.

Nuotolinių darbuotojų skaičius visoje Europos Sąjungoje labai skiriasi. Eurostato darbo jėgos tyrimo duomenimis, daugiausia nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų yra Nyderlanduose, kur 2023 m. 52 proc. darbuotojų dirbs bent keletą valandų nuotoliniu būdu. Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Liuksemburge bent dalį darbo laiko nuotoliniu būdu dirba nuo 40 iki 45 proc. darbuotojų, rodo duomenys. Norvegija ir Islandija, nors ir nepriklausančios ES, taip pat patenka į šį intervalą. Naujosiose ES narėse Bulgarijoje ir Rumunijoje nuotoliniu būdu dirba mažiausiai darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną – atitinkamai 2 ir 3 proc. Eurostato darbo jėgos tyrimo duomenimis, daugiausia nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų yra Nyderlanduose, kur 2023 m. 52 proc. darbuotojų dirbs bent keletą valandų nuotoliniu būdu. Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Liuksemburge bent dalį darbo laiko nuotoliniu būdu dirba nuo 40 iki 45 proc. darbuotojų, rodo duomenys. Norvegija ir Islandija, nors ir nepriklausančios ES, taip pat patenka į šį intervalą. Naujosiose ES narėse Bulgarijoje ir Rumunijoje nuotoliniu būdu dirba mažiausiai darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną – atitinkamai 2 ir 3 proc. Bulgarijoje ir Rumunijoje yra mažiau darbo vietų, kuriose plačiai naudojamos skaitmeninės priemonės, tačiau tai susiję ir su darbo kultūra.

Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse nuotolinio darbo lygis buvo aukštas dar prieš pandemiją, todėl nestebina tai, kad po pandemijos šis darbas tapo labiau paplitęs.

Ateitis yra hibridinė. Vis dėlto hibridinio darbo modelis, kurį turime dabar, išliks ir 2030 m.

COVID-19 pandemijos palikimas yra tai, kaip ji pakeitė žmonių bendravimo būdą.

Visi netekome žmonių, visi susirgome… tai buvo sunkus metas mums visiems kaip žmonėms, tačiau tuo pat metu atsirado tai, kas išryškėjo… kad mes patobulinome bendravimo būdą naudodamiesi technologijomis“.

Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė