2026 m. sausį euro zonos nedarbas sumažėjo iki 6,1 % – tai žemiausias lygis istorijoje. Remiantis Eurostat duomenimis, prieš mėnesį jis siekė 6,2 %, o prieš metus – 6,3 %.
Visoje European Union nedarbas taip pat mažėjo – nuo 5,9 % iki 5,8 %. Per mėnesį ES bedarbių sumažėjo apie 185 tūkst., o euro zonoje – 184 tūkst., nors iš viso darbo vis dar neturi 10,77 mln. žmonių.
Mažiausias nedarbas tarp didžiųjų ekonomikų fiksuotas Vokietijoje ir Nyderlanduose – po 4 %, o didžiausias – Ispanijoje (9,8 %) ir Prancūzijoje (7,7 %). Jaunimo nedarbas euro zonoje sumažėjo iki 14,8 %.
Ekonomikos augimas išlieka kuklus: prognozuojama, kad 2025 m. euro zonos BVP augs apie 1,5 %. Tuo metu United Kingdom nedarbas padidėjo iki 5,2 %, aukščiausio lygio per penkerius metus.
Diskusijas kelia ir dirbtinis intelektas. European Central Bank teigia, kad kol kas jis darbo vietų nemažina – net priešingai, DI aktyviai naudojančios įmonės apie 4 % dažniau samdo darbuotojus.
Lietuvos profesinės sąjunga ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako , kad -„Statistika, žinoma, pozityviai skamba – Europoje nedarbas rekordiškai santykinai mažas. Tik kažkaip vis dar lieka dešimt milijonų žmonių be darbo. Ir tai labai didelis skaičius.
Darbdaviai aiškina, kad darbo rinką išgelbės dirbtinis intelektas. Tik įdomu, ar tas dirbtinis intelektas taip pat dirbs už minimalų atlyginimą, važiuos į komandiruotes ir sutiks su visomis „lankstaus darbo“ formomis.
Kol kas realybė paprasta: kai darbuotojų trūksta – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti, o kai darbuotojai pradeda reikalauti normalaus atlyginimo – staiga prisimenamas robotų ir algoritmų stebuklas.
Taigi rekordai gražūs, ekonomistai patenkinti, o grafikai atrodo puikiai. Tik paprastiems darbuotojams nuo tokių rekordų kartais tiek pat naudos, kiek nuo darbdavio pažado jog „ kitais metais atlyginimus tikrai pakelsim “.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė
