,,Proveržis ar iliuzija? Kodėl darbo užmokesčio skaidrumas turi būti įtvirtintas jau šiandien“

Vakar Šiauliuose įvykusi AB ,,Kelių priežiūra“ konferencija „Dabartinis proveržis ateičiai“ parodė aiškią organizacijos strateginę kryptį – modernizaciją, efektyvumą ir pasirengimą ateities iššūkiams. Po ,, LAV Trio“ muzikinės įžangos bei vadovo dr. Audrius Vaitkus pristatytos išsamios apžvalgos ir 2026–2029 m. strategijos, išsiskyrė ir turiningi pranešimai apie rizikų valdymą bei psichologinį atsparumą.

Tačiau, vertinant teisiniu požiūriu, esminiai darbo santykių klausimai liko paraštėse. Nebuvo aptarta nei kolektyvinės sutarties reikšmė, nei profesinių sąjungų vaidmuo, nei pasirengimas įgyvendinti Skaidraus darbo užmokesčio Direktyvą (ES) 2023/970.

Svarbu pabrėžti: ši direktyva pradės veikti jau nuo šių metų birželio 7 dienos, o jos reikalavimai taikomi ir visoms Lietuvos įmonėms. Kalbame ne apie formalią pareigą, o apie aiškias teisines prievoles – užtikrinti vienodą atlyginimą už vienodos vertės darbą, skaidriai reglamentuoti darbo užmokesčio sistemas, darbo laiką, papildomus darbus ir kt. ir teikti išsamius duomenis ,,Sodrai“ ir socialiniams partneriams.

Todėl šių nuostatų kuo skubesnis įtvirtinimas kolektyvinėje sutartyje yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Priešingu atveju galės grėsti ne tik reputacinė žala, bet ir reikšmingos finansinės sankcijos bei baudos.

Europos praktika rodo aiškiai: organizacijos, kurios imituoja socialinį dialogą ir profesinių sąjungų įtraukimą, anksčiau ar vėliau susiduria su didesnėmis problemomis – nuo teisinių ginčų iki darbuotojų trūkumo. Tuo tarpu ten, kur kolektyvinės sutartys išsamios ,detalizuojančios, sudaromos laiku, atsižvelgiant į besikeičiančius reikalavimus- pasiekiamas stabilumas, aiškumas ir geresni veiklos rezultatai.

Todėl šiandien svarbiausias žingsnis – ne tik kalbėti apie proveržį, bet jį įtvirtinti teisiškai: per skaidrias, aiškias ir su darbuotojų atstovais suderintas taisykles.

Rūta Gelžinė

„ Kauno ligoninės dirbantiesiems piktintis neužtenka“ 2026-03-24

Kartais atrodo, kad užtenka „pakeisti formulę“ – ir atlyginimas stebuklingai „nesumažėja“, nors pastovioji jo dalis… sumažinama. Pasitarusi su ligoninės vietinių- pavaldžių profsąjungų atstovais 2026 sausio 20 dieną LSMU Kauno ligoninės administracija neteisėtai pakeitė ligoninės dirbančiųjų darbo užmokesčio nustatymo tvarką.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnis aiškiai nustato – esminės darbo sutarties sąlygos (įskaitant darbo užmokestį) gali būti keičiamos tik su darbuotojo Plačiau

Tarp bendradarbiavimo ir įtakos 2026-03-18

Prezidentūros Kolonų salė vėl pilna – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ( vadovas Sigitas Gailiūnas) sugrįžo su tradicija, kur verslas, politika ir valdžia susitinka taip arti, kad jau sunku atskirti – dialogas čia ar sinchronas.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sveikindamas kalbėjo apie pagarbą ekonomikos kūrėjams, konkurencingumą ir kapitalo trūkumą. Tarp eilučių nuskambėjo ir elegantiška mintis: Plačiau

Brangūs Lietuvos žmonės, dirbantieji,

Kovo 11-oji – tai diena, kai Lietuva pasirinko laisvę. Tai diena, kai mūsų valstybė atsitiesė ir pasakė pasauliui: mes būsime laisvi ir patys spręsime savo likimą.

Tačiau laisvė nėra tik istorijos data. Laisvė kasdien gimsta jūsų darbuose – ligoninėse, mokyklose, dirbtuvėse, keliuose, biuruose ir laukuose. Ji gyva ten, Plačiau

Euro zonoje nedarbas – rekordiškai mažas

2026 m. sausį euro zonos nedarbas sumažėjo iki 6,1 % – tai žemiausias lygis istorijoje. Remiantis Eurostat duomenimis, prieš mėnesį jis siekė 6,2 %, o prieš metus – 6,3 %.

Visoje European Union nedarbas taip pat mažėjo – nuo 5,9 % iki 5,8 %. Per mėnesį ES bedarbių sumažėjo apie 185 tūkst., o euro zonoje – 184 tūkst., nors iš viso darbo vis dar neturi 10,77 mln. žmonių.

Mažiausias nedarbas tarp didžiųjų ekonomikų fiksuotas Vokietijoje ir Nyderlanduose – po 4 %, o didžiausias – Ispanijoje (9,8 %) ir Prancūzijoje (7,7 %). Jaunimo nedarbas euro zonoje sumažėjo iki 14,8 %.

Ekonomikos augimas išlieka kuklus: prognozuojama, kad 2025 m. euro zonos BVP augs apie 1,5 %. Tuo metu United Kingdom nedarbas padidėjo iki 5,2 %, aukščiausio lygio per penkerius metus.

Diskusijas kelia ir dirbtinis intelektas. European Central Bank teigia, kad kol kas jis darbo vietų nemažina – net priešingai, DI aktyviai naudojančios įmonės apie 4 % dažniau samdo darbuotojus.

Lietuvos profesinės sąjunga ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako , kad -„Statistika, žinoma, pozityviai skamba – Europoje nedarbas rekordiškai santykinai mažas. Tik kažkaip vis dar lieka dešimt milijonų žmonių be darbo. Ir tai labai didelis skaičius.

Darbdaviai aiškina, kad darbo rinką išgelbės dirbtinis intelektas. Tik įdomu, ar tas dirbtinis intelektas taip pat dirbs už minimalų atlyginimą, važiuos į komandiruotes ir sutiks su visomis „lankstaus darbo“ formomis.

Kol kas realybė paprasta: kai darbuotojų trūksta – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti, o kai darbuotojai pradeda reikalauti normalaus atlyginimo – staiga prisimenamas robotų ir algoritmų stebuklas.

Taigi rekordai gražūs, ekonomistai patenkinti, o grafikai atrodo puikiai. Tik paprastiems darbuotojams nuo tokių rekordų kartais tiek pat naudos, kiek nuo darbdavio pažado jog „ kitais metais atlyginimus tikrai pakelsim “.

Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė

Plačiau