Lietuvos politinėje padangėje – dar viena istorija, primenanti seną tiesą: kuo aukščiau pakyli, tuo garsiau krenti. Generalinei prokurorei Nida Grunskienė kreipusis į Seimą dėl parlamentaro Saulius Skvernelis teisinės neliečiamybės panaikinimo, pastarasis suskubo stabdyti narystę savo paties vadovaujamoje politinėje jėgoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Politikoje tai primena klasikinį manevrą: „aš čia tik laikinai išeinu, bet durų neuždarau“.

Oficialiai kalbama apie galimą kyšininkavimą – Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, kur bausmės pasirinkimas gana kuklus: tik laisvės atėmimas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas užsiminė ir apie 51 tūkst. eurų sumą – suma, kuri, žiūrint iš paprasto žmogaus perspektyvos, nėra nei simbolinė, nei „netyčia į kišenę įkritusi“.

Partijos kolegos tuo metu demonstruoja santūrumą. Lukas Savickas kalba apie procedūras ir laikiną vadovavimą, o Virginijus Sinkevičius ragina neskubėti su nuosprendžiais. Politinis etiketas išlaikomas – bent jau kol kas.

Tačiau visa ši istorija turi ir platesnį kontekstą. Tyrimas, kuriame minimas S. Skvernelis, yra susijęs su didelio masto korupcija Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Kratos, grynieji pinigai, auksas, cigaretės, alkoholis ir net sprogmenys – rinkinys, labiau primenantis kriminalinį serialą nei valstybės institucijos veiklą. Kitaip tariant, „fitosanitariniai sertifikatai“ kai kam tapo aukso gysla – tiesiogine prasme.

Bet šioje istorijoje yra ir kita, ne mažiau svarbi linija – atminties. 2016-ieji metai daugeliui profesinių sąjungų, tarp jų ir Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, buvo lūžio taškas. Plačiau

Vakar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įvyko profesinių sąjungų ir ministerijos deleguotų atstovų susitikimas, kuriam, vadovaujantis suderintu reglamentu, pirmininkavo Sveikatos apsaugos viceministrė  Laimutė Vaidelienė.

Posėdyje buvo aptarti esminiai klausimai: Nacionalinės sveikatos šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimas ir tobulinimas, biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo problematika, sveikatos biurų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo perspektyvos bei tolesnis derybų grafikas. Diskusijos buvo konstruktyvios, tačiau akivaizdu – kai kuriais atvejais vis dar trūksta gilesnio supratimo apie pačios kolektyvinės sutarties esmę, jos paskirtį ir ilgalaikę vertę.

Posėdžio metu profesinių sąjungų atstovams teko iš esmės paaiškinti, kad kolektyvinė sutartis nėra vien techninis ar formalus dokumentas. Tai – vienas svarbiausių socialinio dialogo instrumentų, užtikrinantis darbuotojų teises Plačiau

Šiandien, kai Europoje ir pasaulyje vis dar girdime karo aidus, matome netektis, nerimą ir neapibrėžtumą, ypač aiškiai pajuntame, kokios trapios yra mūsų kasdienės ramybės dovanos. Tokie laikai išbando ne tik valstybes ar ekonomiką – jie paliečia kiekvieno žmogaus vidų, priverčia iš naujo atsigręžti į tai, kas tikra: į žmogiškumą, atjautą, solidarumą ir tikėjimą.

Kristaus prisikėlimo šventė mums primena, kad net ir didžiausios tamsos akivaizdoje šviesa nenustoja egzistuoti. Kad gyvenimas stipresnis už mirtį, o meilė – už baimę. Tai vilties žinia, kviečianti neprarasti tikėjimo žmogumi, nepavargti būti gerais, nepaisant to, kas vyksta aplink.

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ vardu nuoširdžiai sveikiname visus narius, dirbančiuosius ir jų artimuosius su Šventomis Velykomis. Linkime, kad ši šventė įkvėptų vidinės stiprybės, ramybės ir pasitikėjimo. Kad net ir sudėtinguose laikotarpiuose rastume jėgų palaikyti vieni kitus, ginti teisingumą ir išsaugoti žmogišką orumą.

Tegul Prisikėlimo šviesa įkvepia naujai vilčiai, prasmingiems darbams ir tikram bendrumui.

Su Šventomis Velykomis.

Nuoširdžiai Jūsų, Kęstutis Juknis

Vakar Šiauliuose įvykusi  AB ,,Kelių priežiūra“ konferencija „Dabartinis proveržis ateičiai“ parodė aiškią organizacijos strateginę kryptį – modernizaciją, efektyvumą ir pasirengimą ateities iššūkiams. Po ,, LAV Trio“ muzikinės įžangos bei vadovo dr. Audrius Vaitkus pristatytos išsamios apžvalgos ir 2026–2029 m. strategijos, išsiskyrė ir turiningi pranešimai apie rizikų valdymą bei psichologinį atsparumą.

Tačiau, vertinant teisiniu požiūriu, esminiai darbo santykių klausimai liko paraštėse. Nebuvo aptarta nei kolektyvinės sutarties reikšmė, nei profesinių sąjungų vaidmuo, nei pasirengimas įgyvendinti  Skaidraus darbo užmokesčio Direktyvą (ES)  2023/970.

Svarbu pabrėžti: ši direktyva pradės veikti jau nuo šių metų birželio 7 dienos, o jos reikalavimai taikomi ir visoms  Lietuvos įmonėms. Kalbame ne apie formalią pareigą, o apie aiškias teisines prievoles – užtikrinti vienodą atlyginimą už vienodos vertės darbą, skaidriai reglamentuoti darbo užmokesčio sistemas, darbo laiką, papildomus darbus ir kt. ir teikti išsamius duomenis ,,Sodrai“ ir socialiniams partneriams.

Todėl šių nuostatų kuo skubesnis įtvirtinimas kolektyvinėje sutartyje yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Priešingu atveju galės grėsti ne tik reputacinė žala, bet ir reikšmingos finansinės sankcijos bei baudos.

Europos praktika rodo aiškiai: organizacijos, kurios imituoja socialinį dialogą ir profesinių sąjungų įtraukimą, anksčiau ar vėliau susiduria su didesnėmis problemomis – nuo teisinių ginčų iki darbuotojų trūkumo. Tuo tarpu ten, kur kolektyvinės sutartys išsamios ,detalizuojančios, sudaromos laiku, atsižvelgiant į besikeičiančius reikalavimus- pasiekiamas stabilumas, aiškumas ir geresni veiklos rezultatai.

Todėl šiandien svarbiausias žingsnis – ne tik kalbėti apie proveržį, bet jį įtvirtinti teisiškai: per skaidrias, aiškias ir su darbuotojų atstovais suderintas taisykles.

Rūta Gelžinė

Kartais atrodo, kad užtenka „pakeisti formulę“ – ir atlyginimas stebuklingai „nesumažėja“, nors pastovioji jo dalis… sumažinama.  Pasitarusi su ligoninės vietinių- pavaldžių profsąjungų atstovais 2026 sausio 20 dieną LSMU Kauno ligoninės administracija neteisėtai pakeitė ligoninės dirbančiųjų darbo užmokesčio nustatymo tvarką.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnis aiškiai nustato – esminės darbo sutarties sąlygos (įskaitant darbo užmokestį) gali būti keičiamos tik su darbuotojo Plačiau