Lietuvos politinėje padangėje – dar viena istorija, primenanti seną tiesą: kuo aukščiau pakyli, tuo garsiau krenti. Generalinei prokurorei Nida Grunskienė kreipusis į Seimą dėl parlamentaro Saulius Skvernelis teisinės neliečiamybės panaikinimo, pastarasis suskubo stabdyti narystę savo paties vadovaujamoje politinėje jėgoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Politikoje tai primena klasikinį manevrą: „aš čia tik laikinai išeinu, bet durų neuždarau“.
Oficialiai kalbama apie galimą kyšininkavimą – Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, kur bausmės pasirinkimas gana kuklus: tik laisvės atėmimas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas užsiminė ir apie 51 tūkst. eurų sumą – suma, kuri, žiūrint iš paprasto žmogaus perspektyvos, nėra nei simbolinė, nei „netyčia į kišenę įkritusi“.
Partijos kolegos tuo metu demonstruoja santūrumą. Lukas Savickas kalba apie procedūras ir laikiną vadovavimą, o Virginijus Sinkevičius ragina neskubėti su nuosprendžiais. Politinis etiketas išlaikomas – bent jau kol kas.
Tačiau visa ši istorija turi ir platesnį kontekstą. Tyrimas, kuriame minimas S. Skvernelis, yra susijęs su didelio masto korupcija Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Kratos, grynieji pinigai, auksas, cigaretės, alkoholis ir net sprogmenys – rinkinys, labiau primenantis kriminalinį serialą nei valstybės institucijos veiklą. Kitaip tariant, „fitosanitariniai sertifikatai“ kai kam tapo aukso gysla – tiesiogine prasme.
Bet šioje istorijoje yra ir kita, ne mažiau svarbi linija – atminties. 2016-ieji metai daugeliui profesinių sąjungų, tarp jų ir Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, buvo lūžio taškas. Plačiau

