2018-08-16
Statistikos departamentas 2017 metais atlikęs tyrimą skelbia, kad pernai žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyveno beveik penktadalis gyventojų. Tokių, kurie negauna nė 307 eur pajamų per mėnesį, arba gyvena šeimoje, kurioje pajamos tesiekia 644 eur, Lietuv
oje beveik 23 proc. Oficialiame ekonominiame užribyje pernai buvo atsidūrę maždaug 650 tūkst. žmonių, tai yra daugiau žmonių nei gyvena Vilniuje. Tokie dideli skaičiai tikrai nerodo gerėjimo užuominų. Palyginti su 2016 m., skurdo rizikos lygis pernai padidėjo 1 procentiniu punktu, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Statistinis skurdas didėja, nors kyla ir algos, ir pensijos. Taip atsitiko dėl to, nes kylant vidutiniam atlyginimui buvo pakelta ir pati skurdo riba, t.y. pajamos būtinos žmogui išgyventi. 2016 m skurdo riba siekė 282 eur žmogui ir 593 eur šeimai per mėnesį, 2017 m – oficialiai „skurduoliu“ galėjai tapti uždirbdamas daugiau. Skurdo riba pasislinko beveik 9 procentiniais punktais. Iki 307 eur žmogui ir 644 eur šeimai. Visgi, pernai atliktas tyrimas rodo, kad pasiekti tokią ribą sunkiausiai sekasi pensininkams. Tiek žemiau skurdo ribos esančių pensininkų nebuvo bent dešimtmetį. Jų pensijos taip staigiai, kaip kainos ir vidutinė alga, neaugo. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,7 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,1 procentinio punkti, kituose miestuose – 4,3 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.
Taip pat statistikos departamento atstovai teigia, kad darbingo amžiaus žmonių šiek tiek sumažėjo, o pensijinio amžiaus 65 metų ir vyresnių – gerokai padidėjo – t.y. beveik 6 procentiniais punktais. 2017 m skurdo ribos rizikoje jau gyveno, kas 3 pensijinio amžiaus žmogus. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas rizikos ribos padidėjimas ir santykai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 m.) buvo 255,3 eur ir sudarė 83,2 proc. Skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kirtų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.
Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto, Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto. Tačiau visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.
Visgi, kad Lietuvoje šią problemą oficialiai sumažinti, reikia daug ryžtingesnių žing
snių nei šiuo metu planuoja valdžios atstovai, teigia daugelis ekonomikos ekspertų. Kai prie gaunamų pajamų yra pridedama 15-18 eur problema, deja, nedingsta.
Parengta pagal BNS.lt ir VZ.lt portalų informaciją.