2018-09-03
Etatinis mokytojų apmokėjimo modelis, kas tai per „reforma“? – dažniausias ir skaudžiausias klausimas pastarosiomi
s dienomis. Švietimo ir mokslo ministerija su gerbiama ministre grįžo į viduramžius – mokyklų vadovams, kaip UAB‘e yra paskirta dalinti mokytojams valandas, krūvius, kad pasak jų, nesumažėtų darbo užmokestis. Įvedus Etatinį darbo užmokesčio modelį, siekiama, kad mokyklų direktoriai taptų mažais Napaleonais, mažais piktais diktatoriais dalinant pragyvenimui būtinąsias sąlygas.
Šalies valdžia liepė ir įgalino juos ne vienyti, o skaldyti mokyklos bendruomenę, užsiimti diktatūra. Kiekvienas mokytojas, kaip pirmokas, ėjo po vieną pas vadovą, išklausyti verdikto, kuris lems visus likusius mokslo metus. Daugelis kalbintų mokytojų visą šį kunkuliuojantį chaosą įvardina kaip „nepriklausomos Lietuvos genocido procesą“, patikslinant – mokytojų naikinimą, sąmoningą ir sistemingą žmonių šalinimą iš darbo vietų, kuriuose jie pradirbo po 15 ar 20 metų. Kyla natūralus klausimas: kodėl tai apskritai vyksta? Todėl, kad „protingi“ švietimo valdžios žmonės sugalvojo klasta ir skubos tvarka įvesti tą etaninį projektą, kol žmonės, kuriems tai bus pagrinde taikoma – atostogavo ir nieko nenutuokė.
Dabar mokytojai grįžta į mokyklas, ruošiasi mokslo šventei, planuoja savaitės darbus. Tačiau jų galvose milžiniškas chaosas, pilnas baimės prieskonių: mintys ne apie tai, kaip jie tuoj tuoj sutiks vaikučius ir jų tėvelius, ir kas bus su jų darbo vietomis, apmokėjimu, užtarnautų atostogų skaičiumi, pensija ir apskritai tolimesne ateitimi mokyklos bendruomenėje. Įdomu ar po tokiu slaptų reformų mokytojas būdamas mokyklos aplinkoje apskritai dar galės šypsotis, o svarbiausia kokybiškai mokyti vaikus. Teoretikai iš Švietimo ir mokslo ministerijos teigia, kad dabar mokytojų darbo laikas per savaitę sudarys 36 valandas, iš kurių ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti. Tačiau realiame gyvenime įrodyta, kad teorija niekada neatitinka praktikos. Aiškėja, kad nė vienas kalbintas mokytojas, kurių per pastarąsias savaites buvo dešimtys, neturi ir neturės susidarusio etato – 36 val. per savaitę, atvirkščiai darbo krūvis bus sumažintas.
Likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios, viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai, kad mokytojai gauna gąsdinančius pranešimus, jog jeigu nesutiks su etatinio darbo apmokėjimo projekto sąlygomis, lėks iš darbo. Tos biudžetinės įstaigos vadovas ar vadovė tikriausiai galvoja, kad pasirinkti, kaip ir paprasta: likti su sąlygomis, su kuriomis visiškai nesutinki arba susikrauni daiktus ir palieki mokymosi įstaigą. Paprasta, kaip du kart du. Tačiau ne, tai nėra paprasta, tai nenormalu!!! Profesinė sąjunga „Sandrauga“, kuri gina ir atstovauja, šiuo metu „didinamos prestižinės” profesijos atstovus, teigia, kad šį reforma yra labai skubota, jai adekvačiai net nepasiruošta.
„Viskas orientuota į didelę kvailybę ir neaišku, į ką tai pavirs rugsėjo viduryje, o ypač spalio pradžioje. Vyksta pseudoimprovizacija su žmonėmis, kuriamos įtampos laukas ir nežinomybė“, – tokias mintys išsakė S. Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius. LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis patikino, kad Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė šiais metais ypatingai vengė socialinių partnerių dialogo ir bendro sutarimo įvedant šviežutėlį „Etatinį modelį“.
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis oficialiai įsigaliojo nuo 2018 m. rugsėjo 1 dienos. Kyla šimtai klausimų, į kurios aiškaus atsakymo nežino net patys modelio kūrėjai ir įgyvendintojai. Sukūrė produktą, su nieko nepasitarė, paleido į pasaulį, bet dabar nežino ką su juo daryti ir kaip elgtis. Darosi graudu, kad Lietuvoje apskritai sudaromos palankios sąlygos ir terpės tokioms anomalijoms vykti. Dabar yra pats laikas burtis, kovoti ir netylėti, kol tas juodas „etatinis“ debesis galutinai neįsitvirtino! Mokytojai, pedagogai – visa švietimo ateitis Jūsų rankose.
Nelikite stebėtojais!