Transporto sektoriuje darbuotojai pažeidžiamiausi

2019-01-14

Lietuvos profesinės sąjungos teisininkas R. Levinskas jau kelias savaites ruošia visus reikalingus dokumentus Darbo ginčų komisijos posėdžiui, kuriais argumentuojant ir remiantis bus ginamos vieno darbuotojo – tolimųjų reisų vairuotojo teisės. Darbuotojas kreipėssunkvezimiu-ekonomisko-vairavimo-varzybos-68607680i į Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“ su prašymu padėti pakliuvus į bėda, kuri yra susijusi su darbo santykiais.

Darbuotojui iš darbdavio buvo pateiktas prašymas dėl žalos priteisimo. Darbdavys savo prašyme teigia, jog darbuotojas neatsakingai vykdė savo tiesiogines pareigas, ko pasėkoje buvo sulaužytas vilkiko bako magnetas. Darbdavio teigimu, iš to kilo beveik 111 eur žala įmonės transportui. Tačiau remiantis darbuotojo pasakojimu, pilantis kurą, netikėtai lūžo bako detalė. Darbuotojas neatliko jokių tyčinių ar aplaidžių veiksmų, kuriais galėjo kilti šios detalės gedimas, t.y. kuras buvo pilamas laikantis visų darbuotojui, kaip profesionaliam vairuotojui taikomų reikalavimų.

Tik po visiško detalės išlūžimo darbuotojas pastebėjop, kad bako detalė buvo pažeista –įskilusi. Šio defekto negalima buvo užfiksuoti iki detalės išlūžimo momento. Iš aplinkybių matyti, jog detalės lūžimas buvo techninis, t.y. darbuotojas savo veiksmais ar neveikimu jo sukelti negalėjo. Tokiems defektams nustatyti reikalinga išsami techninė apžiūra. Iš karto po įvykio, naudodamasis vidine įmonės administravimo sistema, darbuotojas informavo darbdavį apie bako magneto gedimą.

Po komandiruotės darbuotojas parašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog gedimas buvo techninis ir savo veiksmais negalėjo jo sukelti. Darbdavys pasiaiškinimą priėmė ir darbuotojas buvo informuotas, jog dėl įvykio jam pretenzijos pareištos nebus.

Kitas įdomus faktas, jog ir kiti asmenys, įmonės vairuotojai, nuolat naudojasi tuo pačiu vilkiku, tai reiškia, kad minėtas darbuotojas nebuvo vienintelis asmuo besinaudojęs šia transporto priemone. Taip pat yra neatmestina ir detalės susidevėjimo galimybė.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje įtvirtinta, jog materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veikla; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos viso šios LAT praktikoje nustatytos sąlygos. Nesant bent vieno šių elementų, tokia atsakomybė yra negalima.

Taip pat LAT praktikoje įtvirtinta, jog darbdaviui reikalaujant taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę, šios sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog darbdavys turi pareigą įrodyti visų būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ informacija

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *