2019-01-21
Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti darbuotojams, kurie dirba lauko sąlygomis. Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantie
ms lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti specialias pertraukas. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių.
Darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis ar miško darbuose, darbdaviai turėtų sudaryti galimybę sušilti šiltose patalpose. Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 158 str., kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17°C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20°C). Tiek šalčio, tiek kitus žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje indvidualiai.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.
Neįvertinus žiemos sukeliamų nepalankių sąlygų bei papildomų pavojų ir laiku ar visiškai nesiėmus reikalingų atitinkamų priemonių, gali padidėti nelaimingų atsitikimų, darbuotojų traumų bei sveikatos pakenkimo tikimybė, grėsti materialiniai nuostoliai.
VDI informacija