Tyrimas: nuotolinis darbas prideda darbuotojams laimės ir sveikatos

2019-02-25

Galimybė dirbti lanksčiu grafiku bei nuotoliniu būdu ne tik pagerina darbuotojų sveikatą, bet ir suteikia daugiau pasitenkino darbu bei ugdo lojalumą bendrovei, rodo tyrimai. Beveik 100% „FlexJobs“ apklausoje dalyvavusių žmonių pripažino, kad galimybė pasirinkti kokiu grafiku ir kurioje vietoje dirbti, turi teigiamos įtakos sveikatai. 81% respondentų tvirtino, kad laisvesnstudent-849826_960_720is darbo grafikas pagerina jų šeiminius santykius. 87% apklaustųjų sakė, kad taip dirbdami gali daugiau laiko skirti draugams, o 61% — gali būti geresniais tėvais, rašo „HR Drive“.

Dauguma respondentų sakė, kad dirbant lanksčiai, sumažėtų patiriamo streso lygis. 89% apklaustųjų tvirtino, kad tiesiog produktyviau dirbtų, mat nereikėtų gaišti laiko spūstyse vykstant į biurą.

Teigiamus lankstaus darbo grafiko aspektus patvirtina ir kiti tyrimai. Pernai Mičigano ir Kalifornijos universitetuose atlikti tyrimai parodė, kad darbuotojai, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar norimu grafiku, darbe jaučiasi nelaimingi ir dažniau pagalvoja apie darbovietės keitimą.

Pagrįstas lūkestis

Vadybos specialistai atkreipia dėmesį, kad vis labiau įsigalint vadinamajai „gig economy“ (trumpų projektų ekonomika, kurioje dažniausiai dirba laisvai samdomi specialistai), darbuotojams dirbti laisvu grafiku arba nuotoliniu būdu tampa natūralu, o tradicinės darbo valandos nuo 9 val. iki 17 val., yra vis mažiau ir mažiau patrauklios.

„Eurofound“ 2017 m. ataskaitoje skelbiama, kaip galimybe dirbti nuotoliniu būdu (čia skaičiuojamas mobilus darbas, nuolatinis ir nenuolatinis darbas nuotoliniu būdu) naudojamasi Europos Sąjungos (ES) šalyse. Daugiausia taip dirbančių yra Danijoje – 37%, mažiausiai Italijoje – 7%. Lietuvoje, ataskaitos duomenimis, ne biure darbuojasi 13% žmonių.

Galimybė dirbti nuotoliniu būdu ar planuotis savo darbo laiką patiems anksčiau būdavo išskirtinė privilegija. Tačiau dabar tai tampa įprastu darbuotojų lūkesčiu, teigia „LinkedIn“ analitikai.
Per pastaruosius dvejus metus „LinkedIn“ tinkle 78% išaugo darbo skelbimų, kuriuose minima lankstaus darbo galimybė, skaičius. Lankstus darbas ne tik naudingas samdiniams, bet ir darbdaviams. Jis padeda pritraukti talentų, sumažinti darbuotojų kaitą, sutaupyti kaštų.

Pavyzdžiui, „Deloitte“ su lankstaus darbo programa per metus sutaupo vidutiniškai apie 12 mln. USD. Bendrovei reikia mažiau biuro patalpų, nes lanksčiai dirba beveik 60% „Deloitte“ darbuotojų. „Eurofound“ 2017 m. ataskaitoje skelbiama, kad galimybe dirbti nuotoliniu būdu Lietuvoje naudojasi 13% žmonių.

Nors lankstus darbas turi pranašumų, jis darbdaviams kelia ir galvos skausmą. „LinkedIn“ apklausoje dalyvavę profesionalai teigia, kad pagrindinis lankstaus darbo iššūkis – komandos formavimas ir darbas kartu. Tokios įmonės kaip IBM ir „Yahoo“ atsisakė lankstaus darbo vien dėl to, kad jų darbuotojams iškilo bendradarbiavimo sunkumų.

Išspręsti šias problemas galima pasitelkiant technologijas – susirašinėjimo programėles kaip „Slack“, vaizdo konferencijas. Geriau dirbti nuotoliniu būdu padėtų specialūs mokymai vadovams, kuriems tenka vadovauti „nematomiems“ darbuotojams.

Verslo žinių portalo informaciją

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *