2019-02-25
Darbuotojus, gebančius vienu metu atlikti keletą darbų, įmonių vadovai vertina. Tačiau ekspertai sako stop – kuo žmogus labiau šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos, tuo daugiau laiko jis paprasčiausiai iššvaisto. Įprastai darbo diena trunka 8 valandas. Tačiau kiek darbuotojai laiko realiai skiria darbui, sudėtinga apskaičiuoti. Žinoma, jei jie dirba ne prie konvejerio ar staklių, kur visą dieną tenka daryti vieną ir tą patį, o nuo darbo atsitraukia tik per griežtai nustatytas pertraukėles.
Kur kas daugiau grėsmių iššvaistyti laiką kyla biurų darbuotojams. Ir kalba eina ne apie pokalbius su kolegomis, išsitęsusias kavos pertraukėles ar naršymą internete. Paprasčiausiai nuo darbo atitraukia telefono skambučiai, įkrentantys e. laiškai, bendradarbių klausimai ar pagalbos prašymai. Ypač daug laiko atima susirašinėjimai su kolegomis, kurie vietoj to, kad ateitų ir žodžiu viską išsiaiškintų, tai daro e. laiškais, skaipu ar kitais kanalais.
Dingusios valandos
Iš pirmo žvilgsnio toks dėmesio atitraukimas atrodo smulkmė: kelios sekundės šen, kelios – ten. Tačiau kai laikas, praleistas dalykams, kurie blaško, susumuojamas, susidaro įspūdingi skaičiai.
„Naudodami testą, suskaičiavome, kad darbuotojas, jei jis geba sukaupti dėmesį per 60 sekundžių, per dieną praranda valandą. Tačiau ne visi taip greitai moka susikoncentruoti. Statistiškai per valandą esame sutrukdomi 7-8 kartus arba 50-60 kartų per dieną. Įvertinus, kad po trukdymo dar reikia ne tik susikaupti, bet grįžti prie savo užduoties, vidutiniškai kasdien prarandame 2 valandas“, – nurodo Liana Mogišaitė, MB Mokymo ir ugdymo centro direktorė. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius 10 metų žmogaus gebėjimas sutelkti dėmesį gerokai suprastėjo. Tam turi įtakos vis daugiau išorinių dirgiklių: e. pašto pranešimai, kolegų pokalbiai telefonu, kuriuos vis tiek girdime, įvairios programėlės telefonuose, siunčiančios pranešimus.
Kaip susikaupti
„Skaičiau įdomų faktą: smegenys šiandien yra tiek pripratusios būti dirginamos, jog jos natūraliai pačios pradeda užsiimti pašaliniais dalykais, t. y. tampa dirgikliu pačios sau“, – sako konsultantė. Nors blaškančių dalykų visiškai išvengti nepavyks, tačiau galima išmokti kuo labiau nuo jų atsiriboti.
„Pasistenkite eliminuoti trikdžius. Sutarkite su kolegomis konkretų laiką susitikimams, kuriuose aptarsite svarbiausius klausimus. Turint omenyje faktą, kad esame darbingi vidutiniškai tik 4 valandas per dieną, gebėjimas susikaupti ties atliekama užduotimi gali padėti atrasti papildomo laiko dienotvarkėje“, – pataria p. Mogišaitė. Kitas patarimas – nusistatyti, kas kiek laiko tikrinsite e. paštą. Idealu būtų tai daryti kas pusvalandį, nes kiekvieną kartą pranešimo apie atėjusį laišką signalas išblaško dėmesį ir reikia iš naujo susikaupti. Tiesa, toks sprendimas tinka ne kiekvieno darbo specifikai, nes kai kada į laiškus reikia atsakyti akimirksniu.
Kad darbuotojai vieni kitiems netrukdytų, patartina įsivesti tylos valandą biure. „Geriausias laikas tam pasirinkti rytą. Tarkim, jei įmonė pradeda darbą 8 valandą, tai tylos metas prasmingiausias būtų tarp 9–10 valandos. Iš mokymų dalyvių dažnai išgirstu, jog tai neįmanoma, tačiau kai pabando, pajaučia net vienos valandos tyloje vertę. Tuo metu gali padaryti dvigubai daugiau ir padaryti mažiau klaidų“, – nurodo pašnekovė.
www.vz.lt informacija