Ką gyventojai ir įmonių vadovai žino apie socialinį dialogą

2019-02-28

2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie socialinį dialogą. Ji atskleidė, kad tiek socialinio dialogo sąvoka, tiek pats procesas gyventojams yra mažai žinomi. Vis dėlto socialinio dialogo (SD) sąvokos žinomumas, palyginti su praėjusiais metais, šiek teik pagerėjo. Apie SD daugiau žino ir yra geriau informuoti vidutinio (30-49) amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštesnį išsimokslinimą bepic (1)i aukštesnes pajamas. Dirbantys gyventojai yra geriau informuoti apie socialinį dialogą nei nedirbantys. Daugiau susipažinusių su šia sąvoka yra tarp dirbančių valstybiniame sektoriuje.

Gyventojai labiausiai domisi praktinėmis, su darbo santykiais susijusiomis ir juos asmeniškai liečiančiomis SD temomis: socialinio draudimo klausimais (31%), sveikatos ir saugos klausimais (28%), darbo santykių reguliavimo nuostatomis ir jų pakeitimais (23%). Mažai respondentai domisi darbdavių organizacijų (12%), darbo tarybų (14%), NVO (14%), profesinių sąjungų (15%) veiklomis. Trišalis socialinis dialogas tarp valdžios, darbdavių ir darbuotojų yra aktualus 17% apklaustųjų. Apklausos dalyvių nuomone, svarbiausiomis prioritetinėmis SD vystymo kryptimis turėtų būti darbuotojų ir darbdavių organizacijų stiprinimas (41%) bei SD svarbos iškėlimas nacionaliniu lygmeniu (37%).

Verslo įmonių apklausos rezultatai atskleidė, kad socialinio dialogo sąvoka yra žinoma daugumai vadovų (83%). Tačiau tik kiek daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų su socialinio dialogo tematika yra susipažinę išsamiau. Didesnė dalis žinančių ir geriau informuotų socialinio dialogo tema yra tarp vyresnio amžiaus (50-74) įmonių ir personalo vadovų. Daugiau šia tema yra informuoti didelių (150 ir daugiau darbuotojų) bei pramonės ir prekybos sektorių įmonių vadovai.

Kaip ir ankstesniais metais, geriausiai iš šių trijų organizacijų, atstovaujant darbuotojų interesus, įmonių vadovai vertina darbuotojų atstovus ir darbo tarybas. Didžioji dalis apklaustų vadovų mano, kad tiek darbuotojų atstovas (76%), tiek darbo taryba (74%) jų įmonėse gerai atstovauja darbuotojų interesams. Profesinių sąjungų veiklą savo įmonėse teigiamai vertina beveik šeši iš dešimties vadovų (58% tarp įmonių, kuriose yra profesinės sąjungos). Tuo tarpu keturi iš dešimties respondentų nurodė, kad profesinės sąjungos veikia tik formaliai (13%) arba darbuotojų interesus atstovauja blogai (28%).

Apibendrinant apklausos rezultatus galima teigti, kad išlieka bendra tendencija – daugiau besijaučiančių SD bei geriau vertinančiais savo galimybes jame dalyvauti yra tarp vidutinio mažiaus, gyvenančių miestuose, turinčių aukštesnį išsimokslinimą, dirbančių valstybiniame sektoriuje bei besidominčių SD tematika gyventojų.

Valstybinės darbo inspekcijos informacija

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *