Seminaras „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuse“

2019-03-29

Kovo 27 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, bei teisininkai dalyvavo Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros ir valstybinės darbo inspekcijos organizuotame seminare „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuse“. Naudingus ir išsamius pranešimus skaitė Nerija Šot (EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė, VDI), Gediminas Valentėlis ir Vesta Macė (VDI, techninės saugos skyriaus vyr. 20190327_112340darbo inspektoriai), Rita Zubkevičiūtė (VDI, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyr. darbo inspektorė).

Rūpinimasis darbuotojų sauga ir sveikata gali būti vertinamas kaip našta, ypač tuomet, kai pavojai mažiau pastebimi. Tai visų pirma pasakytina apie mažąsias ir vidutines įmones, kurių ištekliai riboti. Vis dėl to organizacijoms, kuriuos savo darbuotojus stengiasi apsaugoti labiau, nei to iš jų reikalauja teisės aktai, tokios pastangos yra naudingos. Aktyvus, integracinis darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas, į kurį įtraukiami darbuotojai ir kuris grindžiamas tvirtu vadovybės įsipareigojimu, suteikia įmonei daugiau konkurencingumo, pvz., sumažinamas darbuotojų neatvykimų į darbą dėl ligos skaičius ir pasiekiamas didesnis našumas.

20190327_095521

Pavojingos medžiagos yra paplitusios daug plačiau, nei manote. Pagal Europos sąjungos atliktas apklausas ir įmonių pateiktus duomenis, daugiausia pavojingų medžiagų naudojama šiuose sektoriuose:

  • Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė – 62 proc.
  • Gamyba (pramoninė) – 52 proc.
  • Statybos, atliekų tvarkymas, vandens ir elektros energijos tiekimas – 51 proc.

Be to, atsiranda naujų įrodymų, kad augančiose sektoriuose (pvz., socialinės ir sveikatos priežiūros, transporto, atliekų tvarkymo ir perdirbimo pramonės sektoriuose) dirbantys darbuotojai gali patirti didesnį pavojingų medžiagų poveikį. Visuose sektoriuose atliekamos tipinės darbo užduotys, kurių metu dažnai patiriamas pavojingų medžiagų poveikis, pvz., maisto ruošimas (valgyklose, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.), valymo ir priežiūros paslaugų teikimas.

Vienas dažnai paplitęs klaidingas įsitikinimas yra tas, kad pavojingomis medžiagomis priskirtini tik pagaminti chemikalai arba tik chemikalai, kurie turi stiprų kvapą arba iš karto sukelia aiškias pavojingas pasekmes. Dauguma pavojingu medžiagų, kurios daro poveikį darbuotojams, pvz., dyzelinio variklio išmetamosios dujos, suvirinimo dūmai ir dulkės, yra sukuriamos darbo procesų metu. Kitos medžiagos, pvz., asbestas, žalia nafta ir grūdų dulkės, atsiranda iš natūralių šaltinių.

Lygiai taip pat kai kurios maisto sudedamosios dalys arba farmacijos produktai taip pat gali kelti pavojų darbuotojams. Šių pavojingų medžiagų nebūtina žymėti pavojingumo simboliais, o saugos duomenų lapų informacija, kurios reikalaujama pagal chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus, gali būti nepateikiama.

www.healthy-workplaces.eu informacija

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *