2019-04-08
Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas didino užimtumą, kuris 2018 m. pasiekė 72,1 proc. Vis labiau ryškėjo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema. Darbo neturintiems ne visada pavyko įsidarbinti, nes jų turimos kvalifikacijos ir kompetencijos ne visada atitiko darbdavių poreikius. Tipinis bedarbis – vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. Šių metų sausio 1 d. šalies klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 154,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 8,9 proc. šalies darbingo
amžiaus gyventojų. Didžiausia darbo neturinčių gyventojų dalis – Lazdijų, Kelmės ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausia – Neringoje, Kretingoje ir Klaipėdos rajone.
Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų analizė rodo, kad 2018 m. labiausiai trūko elektros inžinerijos technikų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų. Taip pat trūko gamybos mašinų ir įrenginių operatorių maisto bei metalo pramonėje. Darbo rinkoje jaučiamas statybos sektoriaus darbuotojų (darbininkų izoliuotojų, elektrikų, betonuotojų, statybininkų, mūrininkų, tinkuotojų) stygius. Pastaruoju metu vis labiau trūksta ne tik darbininkiškų profesijų, bet ir specialistų: elektros inžinerijos technikų, elektromechanikų ir elektromonterių, ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Beveik 55 proc. visų darbo pasiūlymų – kvalifikuotiems specialistams, augo statybos darbininkų poreikis. Didžiausias darbdavys – paslaugų sektorius.
Darbo vietas sunku užpildyti, kai pretenduojantys į jas asmenys neturi tinkamos kvalifikacijos, kompetencijų ar patirties. Dažniausiai darbdavių nurodomos kompetencijos: užsienio kalbų žinios (pagrindinės: anglų, rusų), ypač transporto (logistikos) vadybininkams, vadovams, padavėjams. Darbo kompiuteriu įgūdžiai, gerai išmanyti ir naudotis MS Office programomis, darbų saugos instrukcijų žinojimas, vairuotojo pažymėjimas, įvairūs kiti pažymėjimai. Pastaruoju metu ryškėjant tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumui vis daugiau darbdavių į pirmą vietą kelia kandidato motyvaciją dirbti ir mokytis, atsakingumą, sąžiningumą, iniciatyvumą, kūrybingumą, gebėjimą dirbti komandoje, lanksčiai prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių.
Užimtumo tarnybos specialistai atsitiktinės stratifikuotos atrankos metodu apklausė 4,5 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 238 tūkst. šalies dirbančiųjų. Darbdavių nuomone, 2019 m. bus ekonomiškai stabilūs, tačiau pareikalaus vis daugiau investicijų, ne tik susijusių su geopolitika, bet ir su technologijomis.
Didžiųjų miestų darbdaviai vis labiau ruošiasi dirbtinio intelekto, robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui, jie nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, didins darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus. Darbdaviai pabrėžia darbuotojų kompetencijų svarbą ir profesinį tobulėjimą, trunkantį visą gyvenimą, tai pat bene pats svarbiausias veiksnys išliks spartus technologijų žengimas į darbo rinką.
Gerėjanti įmonių ekonominė padėtis leidžia darbdaviams prognozuoti ir darbo užmokesčio augimą, jį savo įmonėse numato 42 proc. darbdavių, mažėjimą – tik 1 proc. Lietuvos ekonomika ir užimtumas pastaraisiais metais nuolat augo. Lietuvoje ir kitose ES šalyse 2016–2030 m. sparčiausiai paklausa augs žinioms imliuose paslaugų sektoriuose. Aukštųjų technologijų ekonomika Europos Sąjungoje vidutiniškai augs 7,4 proc., Lietuvoje numatomas 16,4 proc. didėjimas. Prognozuojama, kad ateityje darbo galimybės labiausiai augs meno ir poilsio, informacijų ir ryšio, finansinės ir draudimo paslaugų srityse.
Užimtumo tarnybos informacija