Iš pradžių atostogų nesuteikia, po to – atostogauti išvaro: ką privalu žinoti ir kas gali tikėtis ilgesnių atostogų

2019-04-24

Atostogų grafikas, kurio nesilaikoma, plėšomi atostogų prašymai, o po to – prievartinis išvarymas atostogauti, kai atostogų dienų prisikaupia per daug. Apie tokią situaciją vienoje Lietuvos bendrovėje pasakoja darbuotojas. Darbuotojas pasakoja dirbantis pamaininį darbą: keturias dienas dirba, keturias – ilsisi. Jo teigimu, tiek dabartinėje, tiek jo ankstesnėse darbovietėse paprastai buvo sudaromas atostogų grafikas. Kadangi asmuo dirba gamybos srityje, paprastai grafikas paskirstomas pamainoms ir tuomet atostogauti išeina visi vienos pamainos darbuotojai. Tačiau šioje įmonėje grafikas tėra formalumas.411161-697660-1287x836

„Vadovo paklausus dėl atostogų, nesvarbu, ar prieš pusę metų, ar prieš mėnesį, jis niekada nežino. Visada pasakoma – reikia žiūrėti, gal tu susikeisk su kitu darbuotoju. Bet aš dirbu keturias dienas ir po to keturios dienos būna laisvos, tai man, jeigu norėčiau atostogauti bent dvi savaites, reikėtų pačiam susitarti bent su dviem žmonėmis. Atostogų grafikas, pagal kurį pamaina eina atostogų ar vasarą, ar žiemą, jei ir būna (dažniausiai jo nėra), tiesiog negalioja“, – pasakoja darbuotojas.

Jo teigimu, dažniausiai patvirtinimą apie atostogas darbuotojai sužino kone paskutinę minutę, todėl itin sunku planuoti keliones ar poilsį su šeima. „Buvo atvejis, kai žmogų išleido atostogų, jis su šeima nusipirko kelionę ir, likus savaitei, jam pasakė, kad jo neišleis. Tada bent jau grąžino pinigus už atostogas. Vasaros atostogos gali būti, pavyzdžiui, lapkritį, nes jiems t. y. darbdaviams tai patogu. Kolegos pasakojo atvejį, kad meistras atnešė žmonių atostogų prašymus, tai juos suplėšė. Suprask, daug darbų, niekas neis atostogauti“, – teigia darbuotojas.

Vertindama situaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji patarėja Rūta Juršaitė tvirtina, kad tokiu būdu pažeidžiamos darbuotojo teisės ir dėl to derėtų kreiptis į atsakingas institucijas – Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir Darbo ginčų komisiją ar profesinę sąjungą. Kaip paaiškina VDI atstovė spaudai Marija Čereškevičiūtė, atostogos tokiu atveju darbuotojams suteikiamos pagal nustatytą eilę, o jei tokia nesudaroma – šalių sutarimu. Tačiau būtent darbdavio prievolė yra pasirūpinti, kad darbuotojai jiems priklausančiomis atostogomis pasinaudotų ir nors viena atostogų dalis būtų ne trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba dvi savaitės.

Kai kurie darbuotojai gali tikėtis ilgesnių atostogų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal Darbo kodeksą darbuotojams suteikiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų trunkančios kasmetinės atostogos. Šis skaičius aktualus žmonėms, dirbantiems penkias darbo dienas per savaitę. Jeigu vis dėlto dirbama šešias darbo dienas per savaitę, darbuotojas privalo gauti ne mažiau kaip 24 darbo dienų kasmetines atostogas. Jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Būtent toks skaičiavimas taikomas ir žmonėms, dirbantiems slankiuoju darbo grafiku, kai, pavyzdžiui, keturias dienas dirbama ir keturias ilsimasi.

Neįgaliems darbuotojams Darbo kodeksas numato 25 darbo dienų kasmetines atostogos, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų kasmetines atostogas, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Ilgesnių atostogų gali tikėtis valstybės tarnautojai – jiems priklauso 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Jeigu tarnautojas vienas augina vaiką iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų arba pats darbuotojas yra pripažintas neįgaliuoju, jam suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.

Be to, valstybės tarnautojui už kiekvienų penkerių metų tarnybos stažą suteikiamos trys darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų. Tiesa, net ir esant itin ilgam darbo stažui bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Papildomos atostogų dienos taip pat priklauso darbuotojams, kurie toje pačioje darbovietėje dirba ilgą laiką, dirba neįprastomis darbo sąlygomis ar yra neįprastas paties darbo pobūdis.

Pirmuoju atveju tris papildomas atostogų dienas gali gauti asmenys, turintys ilgesnį kaip dešimties metų nepertraukiamą stažą toje pačioje darbovietėje. Už kiekvienus paskesnius penkerius metus toje pačioje darbovietėje pridedama dar viena atostogų diena. Antruoju atveju už darbą sąlygomis, kurios neatitinka normalių ir kurių negalima pagerinti, darbuotojams priklauso iki penkių darbo dienų. Kiek darbo dienų bus pridėta, priklauso nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojas praleidžia tokioje aplinkoje per metus, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos.

Jeigu tai sudaro nuo 81–100 proc. jo darbo laiko, suteikiamos penkios darbo dienos. Jeigu 61–80 proc. – keturios darbo dienos. Jeigu 41–60 proc. – trys darbo dienos. Jeigu 21–40 proc. – dvi darbo dienos. Trečiasis atvejis – ypatingos darbo sąlygos – nurodo, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais. Jeigu toks darbas sudaro ne mažiau kaip pusę viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos, jam priklauso papildomos dvi darbo dienos prie jau turimų atostogų.

Svarbu nepamiršti, kad, jeigu atitinkate ne vieną iš šių kriterijų, papildomų atostogų dienos vis dėlto nebus sumuojamos. Darbuotojas privalo pasirinkti tik vienas iš šių papildomų atostogų.

Kai kuriems darbuotojams suteikti atostogas privalu

Jeigu pastaruoju metu pakeitėte darbą, svarbu atsiminti, kad atostogos pirmą kartą paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų. Vis dėlto yra išimčių, kai atostogauti galima ir anksčiau. Darbuotojo prašymu anksčiau atostogos gali būti suteikiamos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas bei tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų bei kitais teisės aktų numatytais atvejais.

Mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje. Be to, pats darbuotojas su darbdaviu gali susitarti dėl ankstesnių atostogų, net ir nesant minėtų aplinkybių. Tačiau, jeigu darbo santykiai bus nutraukti paties darbuotojo iniciatyva ar dėl jo kaltės, o darbuotojas bus atostogavęs „į skolą“, jam už atostogas iš darbo užmokesčio bus atskaityti atostoginiai.

Kai kuriems darbuotojams, primena ministerija, atostogos privalo būti suteikiamos visada. Darbdavys privalo tenkinti nėščių darbuotojų prašymą prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų bei tėvų jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.

Taip pat atostogas privaloma suteikti darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko, bei darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai.

Svarbu prisiminti – darbuotojai, kurie iki Darbo kodekso įsigaliojimo turėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų darbuotojais praranda, kai praeina treji metai nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas jomis faktiškai negalėjo pasinaudoti.

Portalo LRT.lt informacija 

 

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *