LPS „Sandrauga“: esame tam, kad Jums nereikėtų rinktis! Susisiekite su mumis!

2019-05-15

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkas R. Levinskas darbo ginčo byloje atstovauja profesinės sąjungos narį, kuris susidūrė su sunkumais darbe. Darbdavys nuolatos nurodinėdavo vairuotojui-ekspeditoriui komandiruočių metu važiuoti keliais, kuriuose ribojamas eismas transporto priemonėms, kurių leistina bendroji masė viršija 3,5 t ir sunkiosioms transporto priemonėms su priekabomis, kurių leistina bendroji masė viršija 5 t. Darbuotojo vairuojami vilkikai dėl savo gabaritų pagal įstatymus tokiais kelias važiuoti negalėjo, t. y. darbuotojas buvo nuolatos verčiamas direktoriaus važiuoti nesaugiais keliais bei pažeidinėti įstatymus. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos pateiktame abiejų darbo šalių susirašinėjime.60232404_415153179336137_2197885235247448064_n

                      Komandiruotės metu būnant Prancūzijoje darbuotojas darbdavio buvo verčiamas Europos parlamento ir tarybos reglamento numatytą normalų kassavaitinio poilsio  laikotarpį leisti vilkiko kabinoje, taip pažeidžiant Prancūzijos įstatymus, draudžiančius nepertraukiamo poilsio laiką praleisti vilkiko kabinoje. Komandiruotės Prancūzijoje metu, vairuotojas privalėjo pasinaudoti Europos parlamento ir tarybos reglamento numatytu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Nepaisant to, direktorius informavo, jog dirbančiajam viešbutis suteiktas nebus ir darbuotojui buvo liepta atsispausdinti elektroniniu paštu atsiųstą netikrą viešbučio sąskaitą.

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys atsisakė vykdyti neteisėtą direktoriaus reikalavimą. Darbuotojui nesutikus su tokiais direktoriaus nurodymais jam buvo įsakyta nutraukti darbus, buvo laikinai užblokuotas jo darbinis telefonas ir darbuotojas be jokios informacijos turėjo laukti nurodymų dėl grįžimo iš komandiruotės. Šios faktinės aplinkybės buvo taip pat užfiksuotas pateiktame darbuotojo ir darbdavio susirašinėjime. Iš šių aplinkybių matyti, jog darbuotojas buvo verčiamas pažeisti Prancūzijos įstatymuose numatytą draudimą normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį praleisti sunkvežimio kabinoje. Negana to, darbuotojas buvo verčiamas pateikti suklastotą dokumentą Prancūzijos pareigūnams.

Iš duomenų matyti, jog darbdavys atliko šiuos veiksmus: vertė darbuotoją nuolatos pažeidinėti įstatymus, vertė dirbti nesaugiomis sąlygomis, vertė darbuotoją leisti poilsio laiką vilkiko kabinoje, reikalavo darbuotoją naudotis padirbtu dokumentu, darbuotojui nesutikus su neteisėtais reikalavimais darbuotoją privertė nutraukti darbą, laikinai nutraukė komunikaciją su juo komandiruotės metu Prancūzijoje. Laikytina, jog šiais veiksmais darbdavys pažeidė DK normas:

Pabrėžtina, jog DK 24 str. 1 d. numatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise bei, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pažymėtina, jog darbdavys aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė DK 24 str. įtvirtintus sąžiningumo, bendradarbiavimo principus. Pažymėtina, jog nurodydamas važiuoti tam nepritaikytais keliais darbdavys taip pat pažeidė DK 158 str. nuostatas, nustatančias darbdavio pareigą kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamos, saugias ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.

                                                                                                               Laikytina, jog nurodyti darbdavio veiksmai buvo neetiški, žeminantys, įžeidžiantis darbuotojo garbę ir orumą ir išstumiantys darbuotoją į bejėgę padėtį. Galima teigti, jog tokiais veiksmais  darbdavys pažeidė DK 30 str. įtvirtintus reikalavimus.

DK 151 str. numatyta, jog  kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. LAT praktikoje įtvirtinta, jog neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Atsižvelgiant į tai, jog darbdavys neišmokėjo darbuotojui darbo užmokesčio ir dienpinigių, ligos išmokų bei atostoginių, vertė darbuotoją pažeidinėti įstatymus, dirbti nesaugiai, vertė leisti poilsio laiką vilkiko kabinoje, nesutikus su šiais reikalavimais privertė nutraukti darbą šiame pareiškime nurodytais veiksmais, laikinai nutraukė komunikaciją komandiruotės Prancūzijoje metu, laikytina, jog darbdavys pažeidė DK 24 str. 1 d., DK 30 str., DK 158 str. normų reikalavimus ir to rezultate sukėlė darbuotojui didelį psichologinį stresą, pažeminimą bei garbės ir orumo įžeidimą. Atsižvelgiant į tai, darbuotojas iš darbdavio reikalauja atlyginti neturtinę žalą.

 

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ informacija

Tel. nr. (8-37) 20 65 97 ir el.paštas: info@sandrauga.lt

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *