2019-05-22
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ (toliau – LPS ,,Sandrauga“) dar kovo mėnesį informavo LR Teisingumo ministeriją ir Kalėjimų departamentą, kad dirbantieji įsteigė profesinę sąjungą ,,Sandrauga“. Profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra viena iš trijų nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų, kuri yra Trišalės tarybos narė. Viršvalandinis darbas, darbo užmokestis, darbo krūvis, akivaizdžiai neteisėti reikalavimai darbo funkcijas atlikti poilsio laiku ir kiti veiksniai privertė žmones ieškotis gynybos įrankių, burtis ne į jau veikiančią profesinę sąjungą departamente, bet į Lietuvos profesinę sąjungą ,,Sandrauga“.
LPS ,,Sandrauga“ suprasdama kolektyvinių sutarčių reikšmę, 2019 m. gegužės 21 dieną kartu su LTP federacijos atstovais susitiko Kalėjimų departamente aptarti kolektyvinės sutarties sudarymo galimybes įstaigoje.
LPS „Sandrauga“ atstovus nustebino elementarios tvarkos nebuvimas ir socialinių partnerių negerbimas valstybinėje institucijoje. Organizatoriai ne tik atsisakė registruoti į posėdį atvykusius dalyvius bei asmenis, bet taip pat pareiškė, kad nereikia rašyti ir susirinkimo protokolo, nors to pradžioje paprašė iš Teisingumo ministerijos atvykusi atstovė bei LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis. Pirmininkaujantis Vytautas Lamauskas (kaip ir įprasta tokio tipo įstaigose) pats nusprendė, kad ,,bus geriau, jei nieko nerašysim“. Ir greit supratom kodėl…
Posėdžio eigoje LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis pabandė išaiškinti susirinkimo dalyviams apie esminius kolektyvinės sutarties tikslus bei jos prasmę, socialinės taikos tarp darbdavio ir darbuotojų praktinius pasiekimus, tačiau, čia pat, nežinia kokiu statusu dalyvaujantis pilietis A. Černiauskas ėmėsi Konstitucinio Teismo vaidmens ir akivaizdžiai nukrypdamas nuo tiesos ,,išaiškino“, kaip visi susirinkusieji turėtų nuspręsti kas gali, ir kas negali pasirašyti kolektyvinę sutartį su Kalėjimų departamentu. Prasidėjus turgui, kai visi kalba ir vienas kito negirdi, bandant įrodinėti visuotinai žinomus dalykus prieita iki absurdo ribos, kad Kalėjimų departamentas, ,,kaip aukcione“ gali manipuliuoti su kokia profsąjunga derėtis ir pasirašyti kolektyvinę sutartį. Akivaizdus korupcinis epizodas, kurį užslėpta forma siekia įgyvendinti atskiri asmenys su viena labiau patinkančia profsąjunga, iškreiptų viso profsąjunginio judėjimo esmę. Posėdžiui pirmininkavęs V. Lamauskas, nutaisęs nekalto berniuko veidelį, visaip stengėsi įrodinėti, koks jis yra tolerantiškas ir kaip jis negali nieko patarti profesinėms sąjungoms.
Kalėjimų departamento vadovai jau turėtų žinoti, kad Lietuvoje kol kas yra tik trys nacionalinės profsąjungos, atitinkančios LR Darbo Kodekso keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau kas ir kaip galėtų patarti Kalėjimų departamentui išsirinkti tik jiems pačią palankiausią, geriausią ir lojaliausią profsąjungą, kuri nekeltų rūpesčių ir savo reikalavimų, sužinosime tik netolimoje ateityje – iki 2090 metų turėtumėme spėti!
Susidaro slogus vaizdas, kad dar galioja sovietinis principas: „vienas departamentas, viena tiesa, viena profsąjunga“. Akivaizdu, jog su tokiu Kalėjimų departamento vadovu požiūriu pokyčiai galimi tik apie 2090 metus… Laikas bėga greitai, nespėjome nė apsižvalgyti, kaip jau 30 metų esame nepriklausomi. Taigi dar šiek tiek kantrybės!
LPS „Sandrauga“ kantrybė