Seimas lapkričio 2-ąją pripažino laisvadieniu: darbuotojams geriau būtų papildoma diena atostogų

2019-06-28

Seimas po svarstymo šią savaitę pripažino lapkričio 2-ąją, Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, nedarbo diena. Galutiniam pritarimui dar reikės vieno balsavimo, tuomet lapkritis prasidėtų dviem laisvadieniais iš eilės. Tokį siūlymą kritikuoja ekonomistas Ž. Mauricas, darbdavių atstovai. Netgi profesinės sąjungos verčiau siūlytų dėmesį sutelkti į kitas problemas – darbo valandų ir atostogų dienų skaičių. Seime po svarstymo už dar vieną nedarbo dieną balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 13, o susilaikė – 26.7eb2689f3b7ebc0d4932805c4ae621bd60769088

Konservatorius Jurgis Razma siūlė mainais už naują laisvadienį išbraukti iš nedarbo dienų gegužės 1-ąją, tačiau tokio jo siūlymo Seimas nepalaikė. Prieš jo siūlymą balsavo 30 Seimo nariai, už – 29, o susilaikė – 32. „Jei įvedame naują nedarbo dieną, aš manau, kad neturime didinti nedarbo dienų sąrašo, nes visi rūpinamės, kad BVP augtų, kad surinktume daugiau pajamų į biudžetą, o kiekviena papildoma diena yra keliasdešimt milijonų eurų minuso biudžetui. (…)

Čia mes galime būti tokie labai geri ir pradėti lenktyniauti, kas kiek dar nedarbo dienų papildomai pasiūlysim. Priminsiu, kad per įvairius Seimus buvo įrašytos Kūčios kaip nauja nedarbo diena, prieš kažkiek laiko viena televizija ir viena alaus bendrovė sukėlė vajų ir mes Jonines įtraukėme kaip nedarbo dieną“, – teigė J.Razma. Socialdemokratas Algirdas Sysas priminė, kad Vyriausybė nepalaiko šventinių dienų sąrašo ilginimo, jis teigė nemanąs, kad lapkričio 2-oji yra šventė, o šventes reikia švęsti su gyvaisiais. Jis siūlė, kad pasirinkti tik vieną dieną – lapkričio pirmąją arba lapkričio antrąją. Seimas ir tokio siūlymo nepalaikė.

Verslininkai anksčiau yra skaičiavę, esą kiekviena papildoma nedarbo diena ekonomikai kainuoja 100 mln. eurų, tokius skaičiavimus neigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas. Tačiau, anot jo, problema kita – daug efektyviau būtų vietoje nedarbo dienos pridėti dieną darbuotojams prie atostogų, kad jie savarankiškai galėtų pasirinkti, kada nedirbti. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas apskritai kritikuoja papildomą nedarbo dieną. O Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iniciatyvą sveikina, tačiau anot jos, didesnė problema yra darbuotojų perdegimas ir nuovargis – tam reikia trumpinti darbo valandas per dieną, ilginti jų turimas atostogas.

Seimo narys Zbignevas Jedinskis tikina, kad Vėlinės yra labai svarbios daugeliui Lietuvos žmonių ir turėtų sulaukti išskirtinio statuso, o žmonės lapkričio 2-ąją negalėjo laikytis tradicijos ir lankyti kapų. Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad „mirusiuosius gerbiame ne vieną dieną per metus, prisimename gimimo dienos proga, prisimename per mirimo metines, prisimename per Tėvo dieną, per Motinos dieną“. Anot jo, ir šiuo metu turime daug nedarbo dienų, atostogų, ir ES kontekste Lietuva patenka į grupę valstybių, kurioje nedarbo dienų yra daugiau nei kitose.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas anksčiau pritarė pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktam pasiūlymui koreguoti Darbo kodeksą ir nedirbti lapkričio 2-ąją. Ž.Mauricas: efektyviau pridėti dieną prie atostogų Ž.Mauricas patikina, kad 100 mln. eurų viena papildoma nedarbo diena nekainuos. Bet papildomo laisvadienio idėjos jis nepalaiko. „Čia turbūt labai taip jau paprastai paskaičiavo, padalino iš darbo dienų skaičiaus ir daroma prielaida, kad pridėtinė vertė visai nesukuriama poilsio dieną. Bet taip, aišku, nėra teisinga sakyti, nes dalis įmonių, sektorių dirba. Ir ne tik, kad dirba, bet dirba žymiai didesniu pajėgumu“, – sako Ž.Mauricas.

Apskritai, anot jo, didesnę naudą darbuotojams suteiktų papildoma atostogų diena, o ne konkreti nedarbo diena. Šiemet lapkričio 2-oji – šeštadienis. „Bet kuriuo atveju, Lietuva tikrai nepatenka tarp tų šalių, kuriose yra mažai tokių dienų. Galima sakyti, kad esame tarp tų šalių, kuriose pakanka tokių nedarbo dienų, tad šiuo požiūriu nėra tikslinga didinti būtent šventinių dienų skaičių. Ekonominiu požiūriu naudingiau, kuomet darbuotojams yra suteikiama daugiau būtent kalendorinių atostogų dienų atostogų, nes tada efektyvumas padidėja“, – sako Ž.Mauricas.

Anot jo, darbuotojai tuomet gali lengviau susiderinti savo atostogas, darbdaviams lengviau organizuoti darbus, mažiau nepatogumų vartotojams. „Kai visi vienu metu išeina švęsti šventinės dienos, dažnu atveju susidaro ir spūstys keliuose, ir kainos tam tikrų produktų pakyla arba jų neįmanoma įsigyti, daug nepatogumų žmonės patiria. Skandinavijos šalių patirtis – jos turi gerokai mažiau šventinių dienų, bet gerokai daugiau kalendorinių atostogų dienų suteikia darbuotojams, tokia strategija ekonominiu požiūriu yra efektyvesnė“, – sako Ž.Mauricas.

Šaltinis: www.15min.lt

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *