Teorija sausa šaka, o gyvenimo medis visuomet žalias

2013-08-06

Darbuotojų atrinkimas ir priėmimas į darbo vietą, yra vienas iš svarbiausių žmogiškųjų resursų įvertinimo aspektų.Labai svarbu, atrinkti žmones, kurie be jokių abejonių, turėdami visas savybes ir atitikdami keliamus reikalavimus, yra tinkamiausi. Tačiau mūsų visuomenėje, neretai atsitinka taip, kad stipriuosius žmogiškuosius resursus pakeičia, individualūs interesai.

 Kad taip nenutiktų, svarbu kad žmonės kurie konkurso metu sėdi komisijose, būtų nešališki ir sąžiningi, nesivadovautų pašaliniais interesais ir kandidatą rinktų taip, kaip jis yra vertas. Tačiau kas gali tai užtikrinti ir garantuoti? Juk nepaslaptis, kad daugelis vadovaujasi taisykle „ranka ranką plauna“, o tie, kurie tos rankos neturi, net ir pasižymėdami nepaprastais gabumais, lieka nuošaly.

 LPS „Sandrauga“ vienas iš svarbiausių tikslų ir interesų ginti dirbančiųjų teises, ir pasirūpinti, kad taip nenutiktų.

 Tačiau, pasirodo, net ir darbuotojų atstovams pastaruoju metu, dabartinė valdžia siekia kuo daugiau apriboti teises dalyvauti atrankoje, išreikšti savo nuomonę. Kam apsunkinti visą konkurso procedūrą, kuri jau ir taip iš anksto suplanuota.

 Pagal dabar galiojančios priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos 46 straipsnį yra įtvirtinta tokia sudėtis:

 „Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių. Konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių. Komisijos nariu negali būti valstybės politikas, išskyrus atvejus, kai jis yra tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas.“

 O kur darbuotojo atstovas? Pasigedusi šios punkto dalies, LPS „Sandrauga“ suskubo išreikšti savo poziciją ir pareikalauti, kad šis 46 straipsnis būtų papildomas, prirašant ir tai, kad į komisijos sudėtį be kitų narių, turi būti įtrauktas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas.

Organizuodami konkursus su problemomis labai dažnai susiduria valstybės tarnautojai. Galbūt todėl, kad konkursas, kuris turi būti visiškai susijęs su viešojo intereso garantavimu, tampa kelių asmenų nuosprendžiu?

 Tvarkos 48 straipsnyje nustatyta, kad komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti konkursą organizuojančioje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos, tačiau pabrėžiama ir tai, kad tik stebėtojo teisėmis. Tai nėra pakankama sąlyga ginti ir atstovauti savo nariams.

 Kur gi dingsta bendruomenės-pilietinės visuomenės viešasis interesas? Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu.

 Tačiau neretai tai tampa skaidrumo ir atvirumo stokojimu, prireikia teisminių ginčų, atranka nėra pakankamai efektyvi ir pakankamai matoma visuomenei. Siūlome keisti situaciją, ir išvengti tokių nesusipratimų, tačiau į mūsų kreipimusis atsakoma labai paprastu atsakymu: TYLA.

 Konkursų komisijos deklaruoja visuomenei ir patiems kandidatams, kad konkurso procesas remiasi lygių galimybių principu, yra atviras ir nuoseklus. Bet per pastaruosius kelerius metus konkursinio priėmimo į Lietuvos valstybės tarnybą reikšmė gerokai išsikreipė, nes didžioji dalis tarnautojų į konkursą ateina jau užimdami pretenduojamas pareigas.

 Štai taip ir dirba visuomenė, dažnas politikas mėgsta tik daug šnekėti, tačiau realiai nedaryti nieko, o jei ir daro, tai tikrai neaišku kokių tikslų vedinas.“Teorija sausa šaka, o gyvenimo medis visuomet žalias.“

Dovilė L.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *