Teisininko komentaras: kada darbdavys gali padaryti išskaitas iš darbo užmokesčio

2019-08-16

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos keliais atvejais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 str. įtvirtinta, jog išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos nurodytais atvejais:pasirasomas-susitarimas-del-pareigines-algos-bazinio-dydzio-didinimo

  • grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;

(pavyzdžiui jei darbuotojui perduodama suma įsigyti įrankius reikalingus darbui, tačiau darbuotojas tokio reikalavimo neįgyvendina, darbdavys gali padaryti išskaitą iš darbo užmokesčio lygią skirtai pinigų sumai)

  • grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;

(pavyzdžiui išskaita padaroma darbuotojui per buhalterinio apskaičiavimo klaidą išmokėjus per didelį darbo užmokestį)

  • atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;

(pavyzdžiui tolimųjų reisų vairuotojui apgadinus automobilį, darbdaviui atsiradusią žalą išskaičiuojant iš vairuotojo darbo užmokesčio)

  • išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 str.).

(pavyzdžiui darbuotojui suteikus ilgesnes nei jam priklauso atostogas ir vėliau darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl darbuotojo kaltės nutraukiant darbo sutartį)

Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat gali būti daromos ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais pvz. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 str., kuriame reglamentuojamos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio; Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 str. 6 d., kurioje nurodoma, jog jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 132 str., kuriame nustatomos išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio.

Detaliau nagrinėjant Lietuvos Respublikos DK reglamentuojamas išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio pabrėžtina, jog DK 150 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, jog darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Nepaisant to, situacijose kai išskaita padaroma atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui taikomas ilgesnis trijų mėnesių terminas iškaitos padarymui skaičiuojant nuo žalos paaiškėjimo dienos.

DK reglamentuojamų išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai nustatomi CPK 736 str., kuriame įtvirtinta, jog iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų, jeigu ko kita nustato įstatymai ar teismas, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Išimtinai reglamentuojamas išskaitų padarytų dėl darbdaviui atsiradusios žalos dydis – tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala.

Kaip matyti, ypatingas reglamentavimas DK yra nustatytas išskaitos skirtoms atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Kaip ir minėta anksčiau tokioms išskaitoms taikomas ilgesnis trijų mėnesių terminas, jos negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, bei joms reikalingas darbdavio rašytinis nurodymas.

Taip pat pabrėžtina, jog išskaitos gali būti daromos tik iš darbuotojo darbo užmokesčio kaip jis yra apibrėžtas DK 139 str. Dėl šios priežasties laikytina, jog nurodytos išskaitos negali būti daromas iš darbuotojo dienpinigių, nes dienpinigiai nėra laikomi sudedamąja darbo užmokesčio dalimi.

Informaciją paruošė LPS „Sandrauga“

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *