2019-10-03
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga” administracija nesulaukia pokyčių susijusių su neįpareigojančiomis darbo kodekso nuostatomis, kurios neleistų vilkinti kolektyvinės sutarties derybų, paliekant darbuotojus be tinkamų darbo sąlygų. Susisiekimo ministerijos prižiūrima bendrovė „Kelių priežiūra” garsiai skelbia apie tai, kad įmonėje yra taikomi Europietiški normatyvai, tačiau neaišku, kas naudojasi tais Europietiškais standartais?
Dar nuo 2018 pradžios LPS „Sandrauga” pateiktas kolektyvinės sutarties projektas, kuris ekonominiais bei socialiniais aspektais prisidėtų prie darbo aplinkos gerinimo vis dar yra svarstymo būsenoje, o derybos vilkinamos, pasiteisinant tuo, kad keitėsi vadovai, sekretorės, kurios nespėja susipažinti su įmonės veikla. Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188str. 8 dalies nuostatomis, derybų vilkinimas yra draudžiamas, tačiau, nėra reglamentuojama, kokios sankcijos laukia jei šalis derybas vilkina. Ką šioje vietoje gali patarti buvę darbo kodekso kūrėjai? Šiems asmenims reikėtų susipažinti su aukštaitijos, žemaitijos kelininkais, jų darbo sąlygomis, kad atsakytų už savo „submokslines” nuostatas, kurios visiškai supainioja patį darbo kodeksą.
Viskas aiškėja, kai po didelių skandalų AB „Kelių priežiūra” vadovybė skubiai įvykdė įmonės reorganizaciją, sujungiant atskiras bendroves. Įmonės atstovai teisinasi tuo, kad reorganizacija buvo vykdyta optimizavimo ir taupymo sumetimais, kurių metu buvo numatyta atleisti virš 100 darbuotojų. Taip pat, reorganizacijos metu įmonė nusprendė „atsisakyti” europietiškų poilsio namų Juodkrantėje, kurie buvo pastatyti už dirbančiųjų pinigus. Matyt toks buvo tikrasis nacionalinis reorganizavimo tikslas, nes liko visos 46 tarnybos. Vienas absurdiškiausių reorganizacijos strateginių sprendimų – įgyvendinta blogoji neoliberalistinė praktika – įvesta suminė darbo laiko apskaita. Tai – trumparegiška žmonių apgaudinėjimo sistema. Suminė darbo laiko apskaita neigiamai veikia ne tik patį darbuotoją ekonominiais aspektais, tačiau paliečia asmeninį žmogaus gyvenimą iš socialinės pusės: mažiau laiko yra skiriama šeimai, padažnėja nesutarimai tarp sutuoktinių, ženkliai išauga nelaimingų atsitikimų tikimybė. Tai išaukia darbuotojų trūkumą, kadangi ilgalaikiui žmonės supranta šios darbo laiko apskaitos žalingumą dirbančiąjam.
LPS „Sandrauga” jau ne kartą kreipėsi į visas atsakingas instancijas dėl destruktyvaus socialinio dialogo su įvairiomis bendrovėmis, tačiau nei viena valstybinė institucija, kuriai priklauso prižiūrėti įstatymų laikymąsi, nerodo jokios iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją. Juk nenormalu, kad imperatyvių darbo kodekso nuostatų reikšmę reikia įrodinėti darbdaviams arba valstybinių institucijų vadovams, bendrovių valdybų nariams. LPS „Sandrauga” pirmininko K. Juknio teigimu: „kuo greičiau, kol dar viskas „neišparceliuota”, reikia keisti valdybų sudarymo tvarkas, kad ateityje į jas būtų įtraukti ir profesinių sąjungų atstovai. Sunku patikėti, kad nei Valstybinė darbo inspekcija, nei Susisiekimo ministerija, nei Vyriausybė – lyg ir kompetentingos institucijos, nepajėgia daryti įtakos didelių bendrovių teisiniam raštingumui. Dirbantiesiems kyla natūralus klausimas: „ko tikėtis paprastam dirbančiam, kai jų darbdavys ignoruoja, vilkina kolektyvines derybas ir tyčiojasi iš teisės – negerbia įstatymo? Atsakymas – nelaukti, bet visiems dirbantiems ieškoti naujų, veiksmingų sprendimo būdų, steigtis ir kovoti už savo teises, už savo gyvenimus, kaip tai daro daugelio šalių dirbantieji.
Naujausias kuriozas – AB „Kelių priežiūra” nusprendė šaukti visas žinomas egzistuojančias, kad ir neveiksnias profesines sąjungas, bei spręsti jungtinės atstovybės sudarymo klausimą. Įstatymas (LRPSĮ – 3str.) draudžia darbdaviams, asmenims „kištis” į profsąjungų veiklą. Kodėl AB „Kelių priežiūra” vadovai pradėjo vadovauti ir nurodinėti, kur ir kada profsąjungoms susirinkti ir kokius klausimus spręsti – aišku bus vėliau. O kol kas, jau daugiau nei metus pateikta LPS „Sandrauga” kolektyvinės sutarties projektą, svarstyti AB „Kelių priežiūra” vengia ir vilkina derybas. Įžymiųjų teisės korifėjų sukurtas liberalusis, šiandieninis darbo kodeksas, tokiose situacijose yra neįgalus ir niekam nereikalingas. Gal tokio tikslo ir buvo siekta?
Informacija parengė LPS „Sandrauga“