Spalio 7ą dieną profsąjungos ir kitos organizacijos mini oraus darbo dieną. Šią dieną siekiama priminti žmonėms, kad kiekvienas asmuo turi teisę į orų darbą. Oraus darbo problema apima darbuotojų teisę į geras darbo sąlygas, laisvę reikšti savo nuomonę, diskriminacija, prievarta, prekyba žmonėmis ir kt. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į problemas susijusias su darbo santykiais. Profesinė sąjunga „Sandrauga“ dirba dėl savo narių profesinės gerovės ir stengiasi užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, darbą atitinkantį atlyginimą ir gerą socialinę aplinką. Taip pat profsąjunga „Sandrauga“ stengiasi mažinti socialinę atskirtį darbo vietose.
Šiuo metu yra kilusi krizė susijusi su valstybės skiriamais advokatais – valstybė keletą mėnesių vėluoja sumokėti darbuotojams algas, todėl advokatai atsisako imtis bylų. Šiuo atveju asmenys neišgalintis pasisamdyti advokato yra paliekami be teisinės pagalbos. Šiuo metu valstybė skiriamiems advokatams yra skolinga daugiau nei pusę milijono eurų. Yra numatoma, kad iki metų galo valstybės skola advokatams sieks per milijoną eurų.
Susidarė situacija, kad piliečiai neturintys lėšų samdytis advokatų išvis lieka be jokios teisinės pagalbos, kadangi valstybės skiriamiems advokatams algos yra nemokamos jau 3-4 mėnesius. Tokių advokatų Lietuvoje yra keli šimtai. Valstybė nepateisina įsipareigojimo ginti savo šalies piliečius. Valstybiniai advokatai atsisako atstovauti bylose taip parodydami savotišką nepasitenkinimą dėl dabartinės situacijos. Valstybiniai advokatai skundžiasi, kad jų atlyginimas už atstovavimą kaip valstybės paskirto gynėjo yra vienas mažiausių Europoje ir mažiausias tarp visų Baltijos šalių.
Iš keliasdešimties advokatų atsiranda vos keletą, kurie sutinka dirbti valstybei į skolą. Puikus advokatų pateikiamas pavyzdys: yra dirbama su didelės apimties byla. Vos po kelių posėdžių advokatai išnaudoja apmokėti skirtas valandas. Toliau dirbti su byla advokatai gali tik neapmokamai. Minėtas nutarimas apsunkino ne tik darbuotojų paieška, advokatų darbą, bet ir teisinės pagalbos laukiančių žmonių situaciją. Advokatų ieškančios koordinatorės taip pat skundžiasi darbo sąlygomis: atsisakoma imtis bylų, koordinatorės nuo naujų metų nebegauna atlyginimo už viršvalandžius ir pavadavimus. Jos valstybės tarnyboje taip pat lieka be darbo užmokesčio, kadangi atlyginimai yra mokami iš to pačio krepšelio kaip ir advokatų.
Advokatų pateiktoje informacijoje nurodoma, kad VGPT (Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba) per metus turi virš 45tūkst. bylų, iki šių metų pabaigos bylų skaičius sieks per 50tūkst. Palyginus su kitų šalių pavyzdžiais, Latvijoje teisininkai per metus turi vidutiniškai turi 11tūkst., Estijoje – 13tūkst., Švedijoje – 15tūkst. Palyginus advokatams skiriamus atlyginimus yra matomas ryškus skirtumas tarp Lietuvos ir aplinkinių šalių valstybiniams advokatams skiriamų algų. Lietuvoje valstybiniam advokatui yra skiriamas vos 13eur. valandinis atlyginimas, kai tuo metu Latvijoje – nuo 30-40eur., Estijoje – 50eur. už valandą, Švedijoje – 130 eurų už valandą.
Šiuo metu Advokatūra reformos projektui pateikė siūlymą, kad valstybinių advokatų užmokestis siektų bent 30 eurų už valandą. Taip pat, ypatingais atvejais būtų skiriami dubliuojantys advokatai. Teisingumo ministerija praneša, kad per 2020m. biudžeto derybas buvo sutarta papildomai skirti 1mln. eurų papildomai, todėl šiuo metu numatomi asignavimai advokatų paslaugoms apmokėti – 4,8mln. eurų.
Profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad advokatai yra privatūs asmenys, kurie taip pat turi teisę stoti į profsąjungas ir tokiu būdu ginti ne tik savo individualias teises į laiku mokamą darbo užmokestį ir teisės aktuose reglamentuotas darbo sąlygas, bet ir organizuoti kolektyvinį ginčą.