Tarptautinės darbo organizacijos pateiktais duomenimis iš 102 šalių, Australija užima aukščiausią vietą ir yra laikoma labiausiai nepriimanti vyresnių nei 65m. asmenų į darbo rinką. Pirmajame šalių trejetuke taip pat yra Čilė ir Singapūras. Kaip bebūtų keista kalbant apie Skandinavijos šalis, penktoje sąrašo vietoje yra atsidūrusi Suomija. Vietnamas ir Japonija taip pat patenka į pirmąjį dešimtuką, atitinkamai 25proc. ir 24proc.
Skaičiai yra pateikti atsižvelgiant į senėjančią visuomenę, todėl vidutinis potencialios darbo jėgos amžius krenta. Nemažai žmonių savo galimą pensijos amžių atideda dėl finansinių galimybių arba dėl geros sveikatos, kuri leidžia neiškristi iš darbo rinkos. Prognozuojama, kad nuo 2017m iki 2030m. 65m. ar vyresnio amžiaus žmonių kiekis visuomenėje padidės 46proc. ir šių asmenų skaičius viršys jaunesnio amžiaus dirbančiųjų skaičių, kas sukels didelę socialinę reformą. Šie ILOSTAT duomenys pabrėžia, kaip auga vyresnių žmonių poreikiai darbo pasaulyje, taip pat jų galimybės prisidėti ir būti aktyviems darbo rinkos nariams.
ILOSTAT duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių dalis tarp bedarbių paprastai yra mažesnė nei tarp nusivylusių ir darbo ieškančių asmenų. Svarbu pabrėžti faktą, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra susipažinę su jų turimomis galimybėmis darbo rinkoje. Tai rodo darbdavių nenorą samdyti vyresnio amžiaus darbuotojus nesvarstant jų turimos patirties, išsilavinimo ir atitikimo į darbo poziciją. Pozityvi šios istorijos pusė yra ta, kad vyresnio amžiaus darbuotojų turimi įgūdžiai bei darbinė patirtis yra lengvai atnaujinama ir pritaikoma šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis Lietuvoje nedirbančių vyresnio amžiaus žmonių skaičius yra žemesnis už bendrą vidurkį, tačiau lyginant su praėjusių metų duomenimis yra matoma, kad darbo rinka yra orientuota į jaunesnius asmenis, kas skatina vyresnio amžiaus žmonių nedarbo kylima.
