Kuo skiriasi Visų Šventųjų diena ir Vėlinės?

Ar visi puikiai žinome, ką minime nedarbo dieną lapkričio 1-ąja? Turbūt daugelis net nesvarstydami atsakytų, kad tai Vėlinės, tačiau jie nebūtų teisūs. Kaip atsirado Visų Šventųjų diena ir iš kur atsirado Vėlinės bei kodėl daugelis sulieja šias šventes į vieną? Pasigilinę pamatytumėte, kad jų tradicijos siekia neatmenamus laikus. 

White Candles Burning in the Dark with focus on single candle in foreground.

Pirmąją lapkričio dieną minima Visų Šventųjų diena, kai pagerbiami žmonės paskelbti šventaisiais. Tikima, kad žmonėms šventieji padeda, jeigu už juos yra meldžiamasi. Šią dieną Romos katalikų bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Dar VII a. pradžioje krikščioniška liturgine šventųjų atminimo švente Lapkričio 1-ąją paskelbė popiežius Bonifacas IV. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. 

Popiežius Grigalius 998 m. Visų Šventųjų dieną papildė lapkričio 2-ąja – Mirusiųjų atminimo diena. Šią dieną Lietuvoje yra minimos Vėlinės, todėl abi šventės visuomenėje yra dažnai minimos kaip viena. Primename, kad dar šiais metais seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo dieną arba Vėlines, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena.

Lietuvoje lapkričio 2 d. Vėlinių šventės kilmė siekia pagonybės laikus, kai buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais juos nuolat lankydama. Ši lietuvių tradicija susiklostė persipynus krikščioniškam papročiui su senąja lietuvių švente Ilgėmis. Žvakių deginimo tradicija taip pat mena pagonybės laikus, kuomet buvo tikima, kad ugnis pritraukia vėles – tai paprotys, kuris išsilaikė iki šių dienų.

Bažnyčiai pasinaudojus savo politine galia, dar XX a. pradžioje ne darbo diena Lietuvoje buvo paskelbta lapkričio 1-oji, kuri visame pasaulyje yra svarbesnė šventė krikščionims. Dar tarpukariu per Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) daugelis eidavo į pamaldas bažnyčioje, o į kapines – Vėlinių dieną. Vis dėlto jau tada atsirado tų, kurie į bažnyčią ir kapines vykdavo tą pačią laisvą dieną. Pažymėtina, kad mirusiųjų pagerbimui konkreti diena lapkričio 2-oji šiandieninėje visuomenėje nesureikšminama, nes lietuviai, gerbdami mirusiuosius, ištisus metus prižiūri artimųjų kapus. Tradicija šventės dieną pasisvečiuoti pas giminaičius daug kur vis dar išliko iki šių dienų.