Ką gali ir ko negali darbdavys karantino metu?

Vyriausybė karantiną paskelbė nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai. Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos arba į profesinę sąjungą, kuri taptų jo atstovu darbo ginčų komisijoje.

Apmokamų atostogų metu mokami atostoginiai. Išėjus neapmokamų atostogų atostoginiai nėra mokami. Svarbu žinoti, kad neapmokamų atostogų metu darbuotojas nėra draustas socialiniu draudimu, tačiau aktualiausia šiuo atveju sveikatos draudimas. Jeigu darbuotojas bent vieną dieną per mėnesį dirbo, tuomet už tą mėnesį susimokėti privalomojo sveikatos draudimo savarankiškai nereikia – draudimas galioja. Jeigu neapmokamos atostogos trunka ilgiau nei mėnesį, privalomojo sveikatos draudimo įmoką reikia susimokėti savarankiškai. Jeigu įmokų nesusimokėsite, negalėsite gauti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, o nesumokėtos įmokos gali būti išieškomos. Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmoka siekia 42,37 eurus per mėnesį.

Ekstremalios situacijos ir karantino metu, labiausiai rekomenduojama darbo forma – nuotolinis darbas, jeigu tai įmanoma pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.

Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, o iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę. Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“. Darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą. 

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas. 

Visų svarbiausia atminti, kad darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, todėl sprendimų rekomenduojama ieškoti tokių, kurie būtų priimtini abiem pusėms. Jeigu susitarimo nepavyko surasti arba darbdavys Jus atleido pažeisdamas Jūsų teises kreipkitės į LPS „Sandrauga“ (tel: +37065585311, (8-37) 206597 arba el.paštu: [email protected])

Gražios dienos!

Rūta Geležinė