Prasidėjus pandemijai, daugelis šalių susiduria su dar viena rimta krize – staigiu nedarbo augimu. Kai kurios šalys (Danija, Jungtinė Karalystė ir kitos) tiesiogiai finansuoja darbo netekusius asmenis, kitos, tarp jų ir Lietuva, pasirinko įmonių finansavimo per bankus modelį. Skirtingų šalių ekonomistai ir politikai įrodinėja savo savo sprendimų pranašumus, gina savo pasirinktas pozicijas.
Lietuvos profesinė sąjunga ”Sandrauga” įsitikinusi, kad nelaimės užkluptus žmones reikia remti tiesiogiai, o ne per įmones ar visada pasipelnyti iš bet kokios situacijos siekiančius bankus. Profesinės sąjungos atstovai taip pat atkreipia dėmesį į kitą labai svarbų – psichologinį – aspektą.
Apie tai daug viešoje erdvėje nediskutuojama, tačiau, pasak jų, negalima užmiršti, kad solidarumas, bendrumo jausmas, silpnesnės darbuotojo padėties gerbimas, pastangos palaikyti gerą dirbančiųjų savijautą yra itin svarbios priemonės kovoje su užgriuvusia bendra nelaime. Paskelbusi karantiną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė rekomendavo darbdaviams kiek įmanoma vengti darbuotojų atleidinėjimo iš darbo, daryti viską, kad darbuotojų materialinė padėtis nesuprastėtų, stengtis, kad darbuotojai nepatirtų priešiškų, agresyvių veiksmų, nesinaudoti susidariusia padėtimi asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.
Tačiau kai kurios įmonės, organizacijos, savivaldybės ir net mokyklos elgiasi visiškai priešingai Vyriausybės rekomendacijoms. Visvaldo Matijošaičio vadovaujama Kauno miesto savivaldybė spjovė į socialinį jautrumą bei solidarumą ir paskubėjo uždaryti visas savivaldybėje veikiančias neformaliojo ugdymo įstaigas, paskelbdama darbuotojams prastovas. Tik po viešo profesinės sąjungos, švietimo bendruomenės pasipriešinimo, ponas Matijošaitis suprato, kad savivaldybė – ne jo privatus UAB’as.
Kitose įstaigose direktoriai pradėjo reikalauti iš darbuotojų savanoriškų prašymų dėl nemokamų atostogų, o Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro administracija prieš pat Velykas kai kuriuos pavaldinius net “apdovanojo” pareiškimais policijai.
“Užklupus sunkmečiui, mūsų profesinė sąjunga gauna daugybę pareiškimų, kuriuose įvairių organizacijų darbuotojai skundžiasi darbdavių piktnaudžiavimu padėtimi, bauginimu, gąsdinimu, neteisėtu vertimu eiti atostogų ir kitokių formų psichologiniu smurtu – visa tai vyksta, šalyje tvyrant baimei ir netikrumo dėl rytdienos atmosferai. Toks elgesys yra nepateisinamas, ypač dabar, kai reikia susitelkimo ir vienybės kovoje su kilusiais iššūkiais”, – skelbiama profesinės sąjungos “Sandrauga” pranešime.
Darbuotojų teises ginančios organizacijos pirmininkas įsitikinęs, kad gera darbuotojų psichologinė savijauta gali padėti įmonėms greičiau susidoroti su krizės pasekmėmis, todėl įžvalgus darbdavys turi tvirtinti, o ne skaldyti kolektyvą, turi skatinti, o ne bauginti.
“Tik socialinis dialogas ir bendradarbiavimu bei pasitikėjimu grįsti santykiai gali sukurti darnią, išorės ir vidaus grėsmėms atsparią visuomenę, todėl raginu politikus, darbdavius, darbuotojus ir visus žmones gerbti vieni kitus, padėti, suprasti ir susitelkti. Tik taip mes įveiksime bet kokias negandas”, – mintimis dalijosi Kęstutis Juknis. Jis taip pat paragino visus žmones, kurie susiduria su neteisėtais darbdavių veiksmais ar patiria darbe psichologinį spaudimą, netylėti ir kreiptis į Lietuvos profesinę sąjungą “Sandrauga” el. paštu, feisbuko paskyroje, telefonu. Kompetentingi ir patyrę profesinės sąjungos atstovai yra pasirengę padėti išspręsti kylančias problemas.
LPS “Sandrauga” kontaktai:
Mob. tel. +370 655 85311
El. paštas: [email protected]