Dėl menko kolektyvinių sutarčių populiarumo Lietuva tapo Europos mažų pajamų lydere

kolektyvines

Statistiniai tyrimai atskleidė glaudų ryšį tarp kolektyvinių derybų ir darbuotojų atlyginimų dydžio: ES šalyse, kuriose kolektyvinės sutartys nėra plačiai taikomos, užmokestis už darbą yra menkiausias.

Devyniose iš dešimties ES valstybių narių, kuriose yra mažiausi vidutiniai ir minimalūs atlyginimai, atitinkamai mažai darbuotojų –  nuo 7 iki 30 proc. – naudojasi kolektyvinių sutarčių privalumais – papildomomis profesinių sąjungų iškovotomis socialinėmis garantijomis.

Tuo tarpu daugiau nei 70 proc. darbuotojų naudojasi kolektyvinėmis derybomis septyniose iš dešimties šalių, kuriose atlyginimai yra didžiausi.

Į pateiktus statistinius duomenis jau atkreipė dėmesį Europos Komisija, kuri spalio 28 d. ketina priimti direktyvą, įpareigosiančią valstybes nares užtikrinti tokį minimalų atlyginimą dirbantiesiems, kad būtų iki minimumo sumažinta skurdo rizika. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvūs duomenys rodo tamprų ryšį tarp atlyginimo dydžio ir kolektyvinių sutarčių taikymo, Europos Komisijos direktyva skatins kolektyvines derybas bei glaudesnį dirbančiųjų ir darbdavių bendradarbiavimą.

„Profesinė sąjunga „Sandrauga“ jau daug metų stengiasi įtikinti Seimo narius, savivaldybių politikus, darbdavius ir darbuotojus kolektyvinių sutarčių teikiama įvairiapuse nauda, tačiau nemažai Lietuvos darbdavių dėl žinių trūkumo ir įsišaknijusių praeities prietarų nesiryžta pradėti kolektyvinių derybų, nors dėl to pralošia visi: darbuotojai, darbdaviai ir valstybė. Lietuvoje socialinė atskirtis – viena didžiausių Europoje, atlyginimų dydžiu mes lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, o kolektyvinių sutarčių taikymo prasme, esame pačiame lentelės dugne“, – kalbėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Jo teigimu, Europos Komisijos iniciatyva teikia vilties, kad situacija mūsų šalyje pasikeis į gerą.

„Mūsų išrinkti valdžios atstovai, tarp jų ir į Seimą patekę profsąjungiečiai, taip ir nesugebėjo sumažinti socialinės atskirties šalyje. Reikia tikėtis, kad gal nors Europos Sąjungos institucijos privers imtis ryžtingesnių žingsnių mažinti skurdą, didinti atlyginimus, skatinti kolektyvines derybas“, – sakė Kęstutis Juknis.

„Sandraugos“ vadovo teigimu, viešojo sektoriaus įstaigose kolektyvinės sutartys turėtų būti privalomos, darbo tarybų veikla stabdoma, pasirašius kolektyvinę sutartį, o viešųjų pirkimų konkursuose papildomi balai turėtų būti skiriami įmonėms, turinčioms galiojančias kolektyvines sutartis.

Šiuo metu vyksta Vyriausybės derybos su socialiniais partneriais dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“  kritiškai įvertino svarstomą sutarties projektą. „Sandraugos“ manymu, dabartinis sutarties projektas nestiprina profesinių sąjungų veikimo laisvės, toliau palieka neapibrėžtą painiavą su darbo tarybomis ir nenumato svarbiausio tikslo – pareiginės algos bazinio dydžio didinimo.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.