Dirbtinis intelektas artėja

bigstock-Robot-Hands-And-Fingers-Point-306624019_1024X684Ar kada nors pagalvojote, kad straipsnį, kurį skaitote, gali būti parašęs ne žurnalistas, o dirbtinis intelektas (toliau – DI)? Po tokių naujienų pradeda atrodyti, kad ilgai netrukus gali nutikti taip, kad vieną dieną DI užkariaus pasaulį.

Dalykas į kurį verta atkreipti dėmesį yra tas, kad robotai ir DI nėra tas pats. Robotai yra suprogramuoti žmonių atlikti tik tam tikrus numatytus veiksmus ir negali „mokytis“, kas yra visiškai įmanomas dalykas su DI.

Šiuo metu labiausiai atpažįstamas DI panaudojimo būdas yra autonominiai automobiliai. Tokiuose automobiliuose yra įrengtos kamerų ir radarų sistemos, gana tiksliai ir laiku nustatančios kelyje esančius objektus. Taip pat, tokiuose automobiliuose DI sprendžia jam priskirtas užduotis ir mokosi iš jų, pateikdamas galimus sprendimo variantus. Kartu numato koks sprendimas konkrečiu atveju būtų pats geriausias: važiuoti tiesiai, sukti į šoną ar stabdyti. Tokių automobilių didesnis naudojimas padarytų mūsų kelius daug saugesniais ir kelionių metu suteiktų daugiau laisvo laiko vairuotojui.

Be to, DI pagalbininku žmogiškam protui yra tapęs daugelyje sričių. Siūlydamas prekes elektroninėse parduotuvėse, elektroninio pašto dėžutėje filtruodamas nepageidaujamus laiškus, bendraudamas su banko klientais atsakant į įvairius klientų klausimus, dalindamasis įžvalgomis medicinoje jis padeda žmonėms priimti tinkamiausius sprendimus.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, jog artimiausiu metu DI technologijos bei automatizuoti procesai Lietuvoje gali pakeisti apie 60 proc. visų darbų.

Jau yra numatyta, kokias verslo sritis DI galimai palies Lietuvoje: mediciną, transporto ir logistikos, klientų aptarnavimo ir finansų sektorius. Kaip teigia KTU Dirbtinio intelekto studijų programos rengimo grupės vadovė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė negalime nekreipti dėmesio į pasaulines prognozes, jog netolimoje ateityje darbo gali netekti apskaitininkai, kokybės inspektoriai, kasininkai, sandėlio darbuotojai ir kiti rutininius darbus atliekantys darbuotojai.

Taip ir lieka neaišku ar DI atėjimas nuves prie didelio žmonių nedarbo ir socialinės nesantaikos, ar gyvensime nerealiame pasaulyje, kuriame nereikės dirbti. O gal ateitis bus panaši į tarpinį šių abiejų prognozių variantą? Pastarasis spėjimas atrodo labiausiai tikėtinas.

Svajonė turėti puikų draugą ar pagalbininką skatina žmones kurti DI. Kita vertus, baimė, jog toks tarnas vieną dieną gali tapti ponu yra viena iš pagrindinių mokslinės fantastikos filmų apie DI kuriamų pastaruoju metu. O ar tikėti tokiais galimais ateities scenarijais yra kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.