Covid-19 prieš pasaulio darbo rinką

 

„COVID-19“ sutrukdė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio nusistovėjusiam ekonomikos bei socialinio gyvenimo ciklui.  Daugelio sektorių darbuotojų, kurie negalėjo savo pareigų atlikti nuotoliniu būdu, prarado darbo vietas ir pajamų šaltinį. Darbdavio perspektyvoje – didesnis kandidatų skaičius į darbo vietą sudaro didesnę konkurenciją, ir traukia labiau kvalifikuotus darbuotojus. O darbo ieškantys asmenys, dairosi bet kokio, net ir jų kvalifikacijai žemesnio ar nekvalifikuoto darbo. Kokia ateitį darbo rinkoje matome, šioje situacijoje? Ar kvalifikacijos trūkumas, privers žmogų investuoti į save ir kelti savo kvalifikacija? O kaip tada šį laikotarpį pragyventi be pajamų?

Šie ir dar kiti klausimai nuskambėjo vykusiame tarptautiniame seminare, kurį organizavo „Europien Confederation of Independent Trade Unions (ECITU)“. Seminaro tema „Trade union perspectives on Covi-19 and the state of labour marketings“ („Profesinių sąjungų perspektyvos dėl Covi-19 ir darbo rinkos būklės“). Aktualiausia klausimas dėl kurio buvo vykdomas šis seminaras, tai darbo vietų išsaugojimas ir nedarbingumo lygio mažinimas kuris atsirado dėl Covid -19.

Pasisakė visų pasaulio šalių ekonomikos ir finansų analitikai, verslininkai.

Italijoje corona virusas darbo rinkai padarė apie 200 milijonų eurų žalą. Kaip teigė Italijos ekonomikos apžvalgininkė: – „Ši pasaulinė katastrofa Italijoje paliko tiek socialinį, tiek ekonominį ‚randą‘. Grąžinti padarytus padarinius reikės apie dviejų metų Italijos ekonomikai. Šiuo metu, dar nesibaigus pandemijai, yra sugriežtinta darbo vietų sauga, rašomi protokolai apie darbuotojų sveikatą kiekvieną dieną. Daugiausia žalos padaryta viešojo maitinimo sektoriuje ir paslaugų teikimo sektoriuje “

Japonijos atstovas teigė jog: -„ Mano šalies ekonomika labai nukentėjo, ne tik todėl kad jos geografinė padėtis arti viruso židinio, tačiau nukentėjo ir turizmas, bei kiti sektoriai. Pirmoji pandemijos banga padarė 1 trilijono dolerių (900 milijardų eurų).“

Danijos verslo magnatas pateikė pasiūlymų darbuotojų integracijai į darbo rinką periodais, t.y. skatinti darbuotoją dirbti nuo žemiausios grandies, o darbdaviui sudaryti sąlygas periodiškai kelti darbuotojo kvalifikaciją ir kelti pareigose pagal kvalifikaciją. Taip pat jis mano, jog reikia kurti naujas darbo vietas.

Jam paantrino Italijos atstovė konferencijoje. Ir papildė, jog reikia skirti lėšų darbuotojų perkvalifikavimui. Taip pat sudaryti mokymų planus darbdaviams, bei stengtis sudaryti žmonių integravimo į darbo rinka grupes. Net 42 procentai jaunų Italų iki 35metų šiuo metu yra aktyviose darbo paieškose.

Šiame seminare taip pat dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai. Pastebėjome, jog kitų nacionalinių profsąjungų atstovų, kurie dažnai mėgsta kalbėti apie tarptautinę praktiką šiame svarbiame renginyje -nedalyvavo. LPS „Sandrauga“ teisininkams, vadovybei aktuali ne tik Lietuvos darbo rinka, pokyčius joje, bet ir užsienio valstybių patirtis.

Matome kaip Covid -19 virusas palietė Lietuvą.  Per žiniasklaidos priemones nuolat girdime apie šios pandemijos padarinius socialiniame gyvenime bei darbo rinkoje. Mūsų kasdienybėje susiduriame su tam tikromis šios grėsmės laikotarpiu numatytomis taisyklėmis ir įstatymais: privalome patalpoje dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes, laikytis socialinės distancijos, kiek įmanoma mažiau kontaktuoti ir dezinfekuoti rankas kaip įmanoma dažniau. Šios prievolės ne visiems patinka ir ne visi jų laikosi, tačiau tokios rekomendacijos privalomos  vis dažnesnės viso pasaulio mastu.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.