Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkėje ir vėl darbdaviai ‚nagus lenkia į save‘

Š. m. spalio 27 d. įvyko trišalės tarybos posėdis, kuriame aktualiausia ir daugiausia diskusijų susilaukusi tema buvo, dėl minimalios mėnesinės algos dydžio diferencijavimo pagal amžių.

Šio klausimo iškėlimas sukėlė daug prieštaringų nuomonių iš profesinių sąjungų atstovų. Iškyla klausimas kodėl darbdaviai Lietuvoje tyčiojasi iš jaunų žmonių? Negi grįžtame į vergijos laikus? Ar yra skatinamas ‚šešėlis‘?

Lietuvoimagess darbo rinkoje siekiama įteisinti amžizmą, o tai yra viena iš diskriminavimo formų. Šio klausimo įtvirtinimas prieštarautų lygių galimybių įstatymo 11 str., kuris nurodo: „Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu…“

Taip pat Darbo kodekso 26 str., numato lyčių lygybės ir nediskriminavimo darbo aplinkoje įstatymą . „Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus….“

Andrius Ramanovskis pasisakė: „Kreipiuosi į profesines sąjungas atsižvelgti į Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos pavydžius. Kuriose darbas yra diferencijuojamas pagal amžių ir taip skatinama jaunus žmones dirbti. Šią prevenciją norima skatinti ir Lietuvoje“

Jaunimo atstovas pateikė įžvalgas: „Diferencijavimas pagal amžių prilyginamas diskriminacijai. Šiame klausime kyla potekstė, jog darbdaviai nesugebėjo įtikinti Vyriausybės dėl MMA mažinimo ir diferencijavimo pagal amžių klausimo iškėlimu bandoma tai apeiti.

Apie paminėtus Danijos ir Olandijos šalių pavyzdžius. Taip ten yra vykdoma diferencijavimo pagal amžių politika. Pamatykime ir kitą pusę. Apie 50% jaunų žmonių 18-25m. yra pirmosios pakopos studentai. Lietuvoje šios amžiaus grupės jaunimas dirba apie 28val/sav. ir su tėvų parama jų pajamos yra 500 Eur./ mėn. Danijoje studentai dirbantys ne daugiau kaip 20 val./sav. papildomai gauna 700 Eur. paramą iš valstybės, Olandijoje taip pat vykdomos paramos ir lengvatos studentams. Jei norima mažinti jaunimo nedarbą, reikia suteikti kažkokias garantijas, nes ir mokymosi kokybė kenčia “

LPS „Sandrauga“ trišalės tarybos narė Rūta Andriuškevičienė sakė:  „Nėra pasiūlymo projekto, nėra aiškios vizijos tad kol kas klausimas apie diferencijavimą pagal amžių yra nediskutuotinas. Minimalus atlyginimas ir taip yra už nekvalifikuota darbą, stengiamasi sumažinti atlyginimą tiems kurie tik pradeda ‚kabintis‘ į gyvenimą. Nesame prieš diferencijavimą, tačiau siūlome taip daryti pagal sektorių o ne pagal amžių“.

Darbdaviai selektyviai atsirenka tik sau naudingus užsienio valstybių pavyzdžius. Tačiau ir profesinių sąjungų ir jaunimo atstovai priešinasi šiai apokalipsei, ir siekia Vyriausybės ir darbdavių atstovų atsigręžti į jaunų žmonių skatinimą darbo rinkoje, o ne diskredituoti Europos socialinės chartijos reikalavimus.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.