Aukštojo mokslo siekiamybė – laviravimas tarp išgyvenimo ir svajonės?

Terminas – dirbantis studentas, turbūt visiems aiškiai žinomas ir suprantamas. Atrodytų kas čia tokio? Jeigu nori aukštojo išsilavinimo, niekaip kitaip ir negali įsivaizduoti studentiško gyvenimo kaip tik rytais keltis į paskaitas, o popiet bėgti tekinom į darbą. Skubomis sukerti sumuštinį, darytą namuose, kad neišlaidauti. Uždirbtą saują centų kaip „skrudžas“ gniauži kumštyje, ir mintyse vis skaičiuoji biudžetėlį, ar pavyks pragyventi iki sekančios algos? Taip ir bėga dažno studento jaunystė. Tenka suktis kaip išmanai, laviruoti tarp žinių ir pajamų, kad pragyventum. Retas jaunas žmogus turi šeimos pagalbą, kad galėtų leisti sau tokią ”prabangą“ – nedirbti studijuojant.

Švietimo sisdownloadtema Lietuvoje yra tokia „fantastiška“, kad studentams skiriamos 100-200 Eur. stipendijos. Jas gauna tik  pirmos, antros arba doktorantūros dieninių studijų skyriaus studentai, kurie turi aukštus įvertinimus visą semestrą. Tai reiškia, kad Lietuvoje studentai moka pragyventi už 100-200 Eur/mėn su nuomos kainomis kurios siekia vidutiniškai apie  150eur/mėn už kambarį. Jei pasisekė, kad esi ne didmiesčio gyventojas ir tavo namai yra ne mažiau 100km nuo aukštosios mokyklos, turi GALIMYBĘ gauti bendrabučio kambarį kur teks glaustis su kitais tokio pat likimo žmonėmis viename kambaryje. Tačiau ir už šį baraką, teks ‚pakloti‘ apie 60-100 Eur. žmogui per mėn.

O ką daryti tiems, kurie negauna stipendijos, bet visomis išgalėmis siekia studijuoti?

Aukštojo mokslo „žinovas“ paaiškins, kad yra galimybė kreiptis dėl paskolos. Kurias teks grąžinti per 15 metų su šiuo metu esančiomis 2,1 % palūkanomis. Pavykus gauti paskolą, teks rinktis tarp studijų kainos apmokėjimo arba pragyvenimo išlaidų padengimo. Paskolos vidutinis dydis 162Eur./mėn. Didžiulis iškovojimas per nepriklausomybės laikotarpį: Tik studijuoti pradedantis žmogus apkraunamas paskolomis, tampa  priklausomas nuo banko.

Pradeda kelti pyktį strategų išvedžiojimai, kodėl mažėja gimstamumas ar didėja socialinė atskirtis? Todėl nesuklysiu pasakius, kad didvyriais reikia vadinti tuos studentus, kurie tokiose sąlygose nepraranda tikėjimo Lietuvos ateitimi. Iš visų jėgų stengdamiesi neprarasti darbo ir pajamų, daugelis jaunų žmonių tyli bei leidžiasi  būti skriaudžiami ir išnaudojami. Jie gal būt nežino, kad profesinė sąjunga „Sandrauga„ vienintelė organizacija Lietuvoje kurios narystė konfidenciali (nematoma darbdaviui). Ypač naudinga jaunam žmogui turėti savo atstovą, kvalifikuota teisininką ir konsultantą kuris padeda nepadaryti klaidų.

Lietuvos jaunimo tarpe vis dar nėra populiaru stoti į profesines sąjungas. Manomą, kad profesinių sąjungų nariais gali tapti tik tam tikrų profesijų atstovai ir galioja tam tikras amžiaus cenzas. Norime patikinti, kad profesinės sąjungos nariais gali tapti visų profesijų, pilnamečiai atstovai, nesvarbu kokiu etatu dirbate. Profesinė sąjunga „Sandrauga“ gina savo narius ir už šią narystę yra gaunamos privilegijos, kurios aktualios ne tik studentams, bet ir visiems besimokantiems neformaliojo švietimo programose. Kviečiame aktyviai ginti savo teises ir interesus, tam pasitelkiant kvalifikuotą pagalbą.

Nemokamos Konsultacijos ketvirtadieniais darbo, civilinės bei administracinės teisės klausimais.

LPS „Sandrauga“

Laisvės al. 46, Kaunas

info@sandrauga.lt

www. sandrauga.lt

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.