Darbas nuotoliniu būdu – ar pasiliks ir po karantino?

Pandemijos metu patiriame ne tik daug praradimų, bet ir atradimų. Dar prieš pora metų, kuomet pasaulio pažangusis verslas jau buvo perėjęs prie inovatyvių technologijų, Lietuvos verslininkai ir aukščiausioji valdžia neskubėjo perimti pažangių metodų. Tik korona  virusui „supurčius“ pasaulines ekonomijas  iš pagrindų pasirodė verslo rinkos lankstumas, silpnosios ir stipriosios vietos. Kai kurie Lietuvos verslo sektoriai, jau seniai prisitaikė prie darbo nuotoliniu būdu. Nuotolinis darbas vis labiau įsigali tiek viešajam tiek privačiajam sektoriuje.  Besitęsiant karantino laikotarpiui, iškyla daug klausimų dėl nuotolinio darbo efektyvumo, poveikio darbuotojo sveikatai ir pasirinkimo galimybių.

Darbo nuotoliniwfh_cropped_01u būdu minusai yra glaudžiai susiję su organizacijos bei darbuotojų vertybėmis ir kultūra. Kartais nutinka taip, kad darbuotojas labai atsipalaiduoja dirbdamas iš namų ir ypatingai nesistengia gerai atlikti savo pareigas. Juk biure sėdint ir darbdavys ir kolegos mato visos dienos darbo eigą bei rezultatus, o nuotoliniu būdu matomi tik rezultatai. Tiek darbdavys tiek ir darbuotojas turi įvertinti, kad reikia turėti tinkamas sąlygas susikaupti ir dirbti netrukdomam.

Efektyviam nuotoliniam darbui dažnai koją pakiša šeimos nariai, augintiniai, televizorius ar šaldytuvas. Rekomenduojama ir namuose turėti atskirą darbui skirtą erdvę.

Akivaizdu, kad dirbant „iš namų“, pagal  kiekvieno asmeninius poreikius galima pasiskirti kokybiškas pertraukas, be streso, savarankiškai nusistatyti užduočių sprendimo eiliškumą. Darbuotojas išvengia pasitaikančio chaotiškumo organizacijose, labiau susikoncentruoja ir užduotis įvykdo kokybiškiau. Jis lengviau generuoja naujas idėjas ir jų pritaikymo būdus ir t.t.  Nuo to priklauso ir mažesnis nuovargis darbo dienos pabaigoje.  Svarbu nepamiršti gerinti savo psichologinę ir fizinę būseną, mažinti stresą esant socialinei atskirčiai, darant aktyvias poilsio pertraukas.

Iš kitos pusės dirbant nuotoliu, žmogus netenka gyvo bendravimo su kolegomis, todėl sunkiau perduodama patirtis iš vyresniųjų darbuotojų – jaunesniems. Yra dalinai atribojamas nuo bendros informacijos gavimo, nes viskas pateikiama skaitmeniniu būdu. Sunkiau perteikti tikslingą ir teisingą informaciją. Tai pat darbui trukdo ryšio sutrikimai. Didėja žmogiškojo faktoriaus atskirtis, kuris kai kuriose įmonėse yra labai svarbus. Todėl ir vadovavimas ir administravimas tokioje organizacijoje tampa sudėtingesni.

Verta pastebėti, kad šiame procese atsiranda naujas pasirinkimas vadovams organizuojant darbus perspektyvoje ir pasibaigus karantinui. Juk vieni darbuotojai puikius rezultatus demonstruos dirbdami iš namų, todėl darbdaviui bus naudingas toks susitarimas tęsiant susiformavusią praktiką. Tačiau kiti, kad ir kvalifikuoti darbuotojam teks dirbti biure, nes jiems nuolat reikalinga priežiūra ir kontrolė. Ši situacija žinoma bus kintanti, tačiau novatoriškas požiūris į darbų organizavimą be abejo keisis.

Nuotolinio darbo sritis dar mažai paliesta ir analizuota Lietuvoje, tačiau naudingi sprendimai tiek darbuotojui, tiek darbdaviui neturėtų būti saistomi papildomais valdžios reikalavimais ir nepagrįstomis baimėmis.

Tačiau nepriklausomai nuo aplinkos, pagrindiniais šiais laikais,  dėmesio „blaškytojai“ yra socialiniai tinklai, pasiekiami dirbant iš namų, nes kai kurios įstaigos darbo metu, priėjimą prie jų riboją.

Kaip vertinate nuotolinį darbą jūs, dirbdami tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje? Pasidalinkite savo pastebėjimais. Nes ateities darbo aplinką kursime kartu.

Aut. Auksinė Liepsnelė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.