Minimalioji mėnesinė alga, geresnio gyvenimo rodiklis.

Pagal 2020 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1d. MMA kyla iki 642Eur./mėn, o tai yra 3,93 EUR./val. Pažymėtina, kad MMA gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Džiugu matyti tendencingai kylantį minimalų mėnesinį užmokestį, tačiau įsigilinus į skaičius visa palaima dingsta.

Absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje, pagal 2019 metų duomenis siekė 7,7 % (215 tūkst. gyventojų), tai 3,4% mažiau nei 2018 metais. Šią statistiką verčiant pajamomis, žemiau skurdo ribos priskiriami asmenys kurių pajamos yra apie 527 Eur/mėn. keturių asmenų šeimai.

Kriterijai nustatant MMA

Remiantis  Europos Komisijos paruošta direktyva, yra tam tikri elementai, kurie privalomi nustatant šalies MMA:

1) MMA perkamoji galia, įvertinant pragyvenimo išlaidas, taip pat mokesčių lengvatas ir socialines išmokas;

2) bendras algų lygis ir jų pasiskirstymas;

3) darbo užmokesčio augimo tempas;

4) darbo produktyvumo pokyčiai.

Šiuo kriterijus valstybės šalys narės gali papildyti savo nuožiūra.

mcgregor-money-1024x683Kolektyvinių derybų skatinimas

Minimalaus užmokesčio svyravimas prasideda nuo kolektyvinių sutarčių derybų. Šis kelias labai ilgas ir priklauso ne tik nuo darbuotojų bei profsąjungų organizacijų, bet ir nuo darbdavių, kurie ne itin teigiamai atsiliepia dėl didesnio MMA.

Skandinavijos šalyse itin didele reikšmę turi kolektyvinės sutartys ir profsąjungų veikla. Dauguma susitarimų kurie liečia darbdavius ir darbuotojus yra vykdomi tik per kolektyvines sutartis. Čia MMA siekia 80%, tuo tarpu posovietinėse valstybėse nesiekia nei 50% ( Lietuvoje  –  47% ) vidutinio darbo užmokesčio.

Valdžios atstovai teigia, kad lėšų, didinti MMA yra, tačiau verslininkai nenori jais dalintis. Tuo tarpu „strėles atgal permeta“ verslininkai ir sako, kad valstybėje vyrauja labai dideli mokesčiai, dėl to padidinti atlyginimų nėra iš ko, ypač šiuo pandemijos laikotarpiu. Darbdaviai nori gauti iš valstybės kuo daugiau lengvatų, tačiau savo pelnu su darbuotojais dalintis nenori, todėl apie lojalius, produktyvius ir našius darbo santykius Lietuvoje net sudėtinga kalbėti.

„Darbuotojai ant savo pečių turi ne tik didelius mokesčius, ir mažus atlyginimus. Tai žlugdo socialiai atsakingą visuomenę ir darbuotojo norą nešti pelną darbdaviui.“ – sako LPS „“ Sandrauga pirmininkas Kęstutis Juknis.

Kokia užsibrėžta riba šiai problemai išspręsti?

Deramas MMA dydis turėtų būti toks, kad protingai gyvenant, nesunku būtų išgyventi visą mėnesį ir jo gale netektų skaičiuoti centų. Tai turėtų įsiskaičiuoti būtiniausios maisto išlaidos, būstas, mokesčiai, transportas į darbą ir iš darbo, minimalios pramogos, apranga ir bent 25-30 % atlyginimo turėtų likti taupymui.  Tokia MMA krepšelio formuluote naudoja užsienio valstybės kaip Didžioji Britanija, Danija, Prancūzija ir pan., tačiau tai negalioja mūsų valstybei už kurios laisvę kovojo ne tik pavieniai išaukštinti asmenys, bet visa Tauta.

Lietuvos ekonomistai teigia, kad šalyje pragyvenimo lygis gerėja ir skatina nepamiršti taupyti. Skaičiuojant pigiausio maisto krepšelio sumą ir mokesčių išlaidas, tikrai galima įsivaizduoti kad gyvenimas gerėja. Kaip kurie Tv ekranuose eskaluojami ekonomistai ir valdžios atstovai galvoja, kad būtinosios išlaidos, kurios yra tik pigiausias maistas ir “prabangūs” mokesčiai pakankamai užtektini žmogui dorai gyventi. Atrodytų, kol Lietuvoje nieko daugiau nereikia, tik išgyvenimui vartoti antrarūšį maistą ir mokesčiais išlaikyti valstybę ir jos visas struktūras!

Viskas prasideda nuo deramo MMA dydžio. Šis rodiklis ne tik gerina šalies ekonominę galią, mažina nedarbą ir pašalpų mokėjimą, tačiau atsiliepia ir dirbančio žmogaus emocinei bei psichologinei būsenai, turi teigiamą socialinį poveikį, nes sumažina darbo užmokesčio nelygybę. Taip pat  padeda išlaikyti vidaus paslaugą, bei sustiprina paskata dirbti. Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kad pati valdžia iš savęs ginčo nekuria.

Aut. Teisininkė Ieva Dambrauskaitė