Apie koronaviruso pandemijos sukeltus iššūkius verslams kalbama jau ilgai. Negaunamos pajamos, sunkumai pristatant prekes, prekybos ar paslaugų teikimo apribojimai… Valstybės meta didelius finansinius išteklius verslų gyvybės palaikymui, tačiau svarbu atsižvelgti ir į darbuotojų interesus, kuomet darbdaviui ima stigti pinigų.
Paprastai tokiu atveju darbdavys darbuotojams pasiūlo išeiti į prastovą, kad galėtų sutaupyti pinigų. Šiuo atveju darbuotojui svarbu žinoti kokias pareigas turi ir kokias teises darbuotojas įgyja prastovos metu.
Svarbu pastebėti, jog prastova nėra atostogos, o darbuotojo pareigos priklauso nuo to, kiek laiko trunka prastova. Prastovai trunkant mažiau nei vieną dieną, darbuotojas privalo būti darbe ir už tą dieną jam mokamas vidutinis darbo užmokestis. Prastovai tęsiantis ilgiau kaip vieną, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas, darbuotojas būti darbe privalo ne daugiau kaip vieną valandą per dieną. Už šią valandą darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis, už visą likusį laiką – du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio.
Tačiau aukščiau 
aprašyta prastovų trukmė pasitaiko ganėtinai retai. Dažniausiai prastovos skelbiamos ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiu, todėl žinoti darbuotojo teises ir pareigas tokiu laikotarpiu itin aktualu.
Svarbiausia, jog prastovai trunkant ilgiau nei tris darbo dienas, darbuotojas neprivalo atvykti į darbą. Tačiau, prisimenant jog prastova nėra atostogos, reikia turėti omenyje, jog gavęs darbdavio skambutį, darbuotojas kitą darbo dieną privalės pasirodyti darbe.
Ko gero, kur kas svarbesnis klausimas į prastovą išleistiems darbuotojams yra atlyginimas. Darbo kodekse nurodyta, jog darbuotojui prastovos metu mokama 40 procentų jo darbo užmokesčio. Tačiau darbdaviai skaito tik jiems naudingas darbo kodekso dalis, todėl dažnu atveju ignoruoja nuostatą, jog tą kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojas buvo prastovoje, darbuotojo atlyginimas negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur.) Todėl darbuotojams, išleistiems į prastovą vertinga tiksliai persiskaičiuoti sutartyje nurodytą atlyginimą ir įvertinti ar darbdavys nesukčiauja ir neignoruoja darbo kodekso normų.
Kadangi prastova trumpuoju periodu kainuoja mažiau nei darbuotojo atleidimas, darbdavys dažnai pirmiau renkasi šį variantą. Tačiau, jeigu yra ženklų, jog darbuotojo atliekamų funkcijų nereikės ilgą laiką, darbdaviai ryžtasi atleisti darbuotojus. Dėl šios priežasties darbuotojams svarbu puikiai išmanyti pagrindines darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias atleidimo sąlygas, bei, žinoma, atsiminti kokios kompensacijos jiems priklauso.
Apie atleidimo iš darbo reglamentavimą, darbdavių bandymą gudrauti, darbuotojams priklausančias išmokas ir to išimtis skaitykite antroje dalyje kitą penktadienį.
Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkas Darius Rušinas