Skaidrumas ekonomikoje, tik rinkiminiai pažadai?

Dažnai rinkimų agitacijų metu ir kituose viešuose pasisakymuose girdime apie skaidrumo didinimą šalies ekonomikoje. Tačiau dažniausiai skandalai dėl korupcijos kyla valdžios atstovų, teismų bei valstybės tarnautojų tarpe.

Šiuo metu išlindęs ilgai slėptas A. Guogos verslas kurio partneriai yra Rusijos valstybės atstovai, ne tik patvirtina abejones dėl kai kurių valdžios atstovų lojalumo nebuvimo, bet ir prieštarauja šiuo metu siekiamų tikslų principinėms nuostatoms (turėti kuo mažiau bendradarbiavimo su Rusijos valstybe) ir LR aukščiausią teisinę galią turinčio įstatymo įtvirtintoms normoms. LR Konstitucijos 60 straipsnyje pabrėžiama, kad Seimo nario pareigos nėra suderinamos su jokiomis kitomis pareigomis, taip pat ir su verslo.  Taip pat 63 str. numatyta, kas Seimo nario įgaliojimai baigiasi kaip jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis. Seimo narys negali gauti jokių kitų pajamų kaip tik už Seimo nario mandatą. Tad iškyla klausimas, kodėl šis politikas – verslininkas vis dar turi Seimo nario mandatą? Aišku vieną, aukščiausiems valdžios atstovams leidžiama daugiau nei paprastam žmogui.

Kaip pavyzdį galima būtų paminėti mūsų aukščiausios valdžios atstovų elgesį, kada jie galimai pasinaudoja iš Europos Sąjungos fondų gautomis lėšomis, skirtomis ekstremalios situacijos suvaldymui. Ši informacija nėra viešinama ir tikslinama, todėl faktas konstatuojamas tik tada, kaip būna nustatyti konkretūs kaltininkai ir paviešinamos iššvaistytų ar panaudotų pinigų sumos. Gal būt tai naudinga valdantiesiems, ar aukštas pareigas užimantiems asmenims, kurie savo nesąžiningais veiksmais ne tik daro žalą mūsų ekonomikai bet ir diskredituoja visą valstybę.

Valdžios atstovaseimas-pirma-karta-svarsto-kitu-metu-biudzeta-56543a18be281i reguliuoja eilinių žmonių atlyginimus, ir leidžia jais laviruoti verslininkams. Tačiau prisidengiant Europos Bendrųjų duomenų apsaugos reglamentu, niekur nėra viešai skelbiamos informacijos, apie viešų, valstybinėse institucijose dirbančių asmenų atlyginimus, Seimo narių, teisėjų, valstybės tarnybos aukščiausiųjų pareigūnų darbo užmokestį, premijas, bei kitas papildomas išmokas susijusias su tarnybos (darbo) santykiais.

Galimai būtų sunku apskaityti ir pajamų deklaracijose nurodyti sumas, kurios buvo gautos ne už tiesiogiai užimamas darbo pozicijas, o už papildomas švietėjiškas teisėjų veiklas verslininkams kurios buvo įvertintos 30 000 Eur ar pajamas iš „rimto“ verslo?

Viešoje erdvėje yra pasisakančių, kad jei Lietuvos Vyriausybė nesiims kardinalių pokyčių, kad pasikeistų esama situacija, Covido sąlygomis ekonomiškai žlugs ne tik kurortiniai SPA centrai, tačiau užsidarys ir likę klestintys restoranai, muziejai bei pramogų centrai. Ar tikrai taip ir bus? Mes manome, kad kontrolė ir viešumas, ypatingai svarbūs skaidrumui.

Akivaizdus pavyzdys kaip sudaromos išskirtinės sąlygos vykdyti veiklą tik „Maximos“ , „IKI“, „LIDL“, „Rimi“ ir kitiems stambiems verslininkams. Jie yra įtraukiami į remiamų nuo Covido įmonių sąrašus, o tai sudaro jiems palankesnės sąlygos nebankrutuoti ir toliau klestėti.

Dabar labai populiari viešoji informacija apie pasaulinius įvykius, JAV prezidento inauguracija ir t.t. Mūsų valdžia užmiršta vieną: pirmiausia išspręsti esmines problemas kurios naikina Lietuvos valstybės gerove, o tada kalbėti apie pasaulinį atšilimą, ar nuolat besivaidenančius „žaliuosius žmogeliukus“. Galbūt valdžia užmiršta, kad žmonės irgi mąsto… Galbūt nesupranta, kad jiems duodami tik  keturi metai išbandymų…po to lemiamą žodį, vėl tars žmonės….

Aut: LPS“Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.