Ar vadai asmeninių ambicijų tenkinimui naudoja mokesčių mokėtojų pinigus?

Prieš didžiąsias metų šventes rašėme apie pareigūną, administraciniame teisme apgynusį savo teises ir išsikovojusi teisę būti tinkamai įvertintam už 2019 metus. Tačiau Kauno AVPK nusprendė nesutikti su teismo sprendimu ir jį apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo komisariatą iš naujo atlikti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, kadangi atliktas vertinimas buvo lydimas aibės procedūrinių pažeidimų. Vis dėlto, komisariatas nusprendė nevykdyti šio teismo sprendimo ir pratęsti bylinėjimąsi. Su tokiomis situacijomis nesusidūrusiems žmonėms paaiškiname: pareigūnų vertinimo komisijos posėdis vyksta apie valandą. Tuo tarpu administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dulka metus, kol teisėjai imasi ją nagrinėti. Ar tikrai nebūtų paprasčiau vykdyti teismo sprendimą ir pareigūną įvertinti tinkamai ir nepažeidžiant procedūrų?

Taip pat aktualus ir piniginis klausimas. Kauno AVPK, be abejo, turi savo teisininką, kuriam mokamas fiksuotas atlyginimas, tačiau pareigūnas savo teisių gynybai yra priverstas naudoti savo asmenines lėšas. Kadangi pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos pusės patirtas išlaiNuotrauka Straipsniuidas, labai gali būti, jog komisariatas šias išlaidas pareigūnui atlygins. Nepamirškime, kad tai yra būtent mokesčių mokėtojų pinigai. Klausimas: „kas pigiau: tinkamai atliktas vertinimas ar kelis metus trunkantis bylinėjimasis?“ atsakymo nereikalauja. Žinoma, svetimų pinigų nėra taip pat gaila, kaip ir savų.

Kas tai? Vadovo asmeninių ambicijų ar galios demonstravimas, negebėjimas pripažinti klaidų, žinutė pareigūnui, kad jis daugiau nepageidaujamas ar aiški nuoroda, kad ieškoti teisybės neverta? Mes neabejojame, jog teisybės ieškoti verta, kadangi už biurokratų klaidas susimokėti turime visi.

Labiausiai gaila ilgametę patirtį turinčių ir nepriekaištingai tarnybą atliekančių pareigūnų, kurie duodami priesaiką tikėjo, kad jos laikysis ir jų vadovai.

Aut: Petras Kurmelis

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.