Šiandien, pandemijai tapus mūsų viena iš aktualiausių temų ir stebint Vyriausybės prioritetus kovojant su ja, atsiranda daugiau klausimų nei turime atsakymų. Tačiau į šiuos klausimus negali atsakyti mums, paprastiems piliečiams, net mūsų išrinkti tautos atstovai, kurie nulemia kovos su Covid- 19 būdą.
Dar visai neseniai pradedant vakcinuoti gydymo įstaigų ir švietimo įstaigų darbuotojus, kilo nemenkas pasipriešinimas dėl šios vakcinos privalomumo. Įstaigų vadovai, remdamiesi tik LR Sveikatos Ministro įsakymu, priverstinai liepė darbuotojams skiepytis nuo Covid – 19, tačiau nei pats Ministras ar kiti atsakingi asmenys negalėjo paaiškinti ir reglamentuoti šių vakcinų galima šalutinį poveikį, bei kas bus atsakingas šiam pasireiškus.
Deja, ne pirma kartą pastebėjome, kad Mūsų valdantieji vadovaujasi požiūriu „daryk kaip sakau, nes nubausiu“, tačiau pasekmėms ir blogiausiems scenarijams pasiruošta nėra.
Po pirmųjų vakcinų, dažnam pasiskiepijusiam pasireiškė stiprus šalutinis poveikis. Tačiau iki šiol neturintys nuomonės apie tai kas bus atsakingi pasireiškus šalutiniam poveikiui, Tautos atstovai kartoja, kad toks poveikis yra visiškai normalus. Tačiau iki vakcinacijų buvo teigiama, kad vakcinos bandymo metu, jokių šalutinių poveikių nebuvo pasireiškę ir ji visiškai saugi. Tad kaip žinoti kas ir kada meluoja? Informacijos apie šiuos skiepus, reikalingos asmeniui laisvai apsispręsti ar skiepytis ar ne, nėra ir niekas negali jos pateikti. Privalomi skiepai gali būti tik tuo atveju kaip šalyje paskelbta epidemiologinė situacija, tačiau kol kas ji nėra paskelbta, bet žmonės vis tiek bauginami sankcijomis už atsisakymą vakcinuotis. Tačiau LR Konstitucijoje įtvirtinta pasirinkimo laisvė, bei žmogaus kūno neliečiamumas čia neegzistuoja. Nepaklūsai – tave nubaus. Mes suprantame, kad skiepai, mokslu ir tyrimais pagrįstas vakcinavimas svarbiausias faktorius įveikiant pandemiją, tačiau reikia turėti argumentų. Nes žmonių įsitikinimai įvairūs, kai kurie tiki maldos pagalba, kai kurie visas ligas gydosi griežtai senovės medicinos būdais.
Ši pasaulį sukrėtusi situacija, tik išryškino spragas, kurių demokratinėje respublikoje neturėtų būti. Dauguma žiniasklaidos, taip pat nemažai politikų, nesigriebia plačiai aptarinėti apie ekonomikos situaciją šalyje, būsimą prekių ir paslaugų kainų kilimą, valstybės įsiskolinimo augimą ir kitą realią informaciją apie Lietuvos padėtį. Sudarius gero įspūdžio “burbulą” juo lengva manipuliuoti rinkimų metu. Valstybės valdymo eiga yra tokia slapta, kad paprasti piliečiai mato tik rezultatus, kai jau nieko negalima pakeisti.
Turime reikalauti iš atsakingų asmenų tikros, teisingos informacijos ir neleisti naudotis politikams, ministrams senais sovietiniais metodais, kad vietoj tiesos žmonėms būtų pateikinėjamos ,,pagražintos“ žinios.
“Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje viešpatauja tvarka.” ( Mozi)
Aut: Ieva Dambrauskaitė