Informacijos apie darbo užmokestį viešinimas arba kai skaidrumas ir viešumas nėra prioritetas

 

   Jeigu Jūsų paklausčiau kaip dažnai ir noriai jūsų vadovai ar kolegos viešai aptarinėja darbo užmokestį, greičiausiai, tektų pripažinti, kad informacija apie įmonės mokamą darbo užmokestį, priedų sistemą bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas nevisada lengvai pasiekiama. Sakysite auklėjimas lėmė, kad apie atlyginimą viešai kalbėti kažkaip „nepridera“? Deja, įstatymas įpareigoja lopyti auklėjimo spragas. 

Lietuvos profesinės sviesas-kalbejimas-82949617ąjungos „Sandrauga“ atstovai  pastebi, kad dažnai net LR darbo kodekso 140 straipsnyje numatyto įstatymo ignoravimas „darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams“ (LR DK 140 str. 2d.) sukelia daug neigiamų emocijų, nepasitikėjimo bei priešiškumo darbo santykiuose. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pasakoja, kad darbuotojai neretai yra skatinami pasirašyti konfidencialumo sutartis, kuriose darbo užmokestis ir priedų sistema yra numatyta kaip konfidenciali informacija. Kol darbo užmokestis ir jo apskaičiavimas yra vis dar „viešam“ pokalbiui nepriderama tema, tol veši terpė įgaliojimų viršijimui ir apie tai nežinančių darbuotojų išnaudojimui. 2018 metais priimtos darbo kodekso pataisos, kurios reglamentuoja suminę darbo laiko apskaitą, suteikia dar daugiau netikslumo ir piknaudžiavimo darbuotojų darbo laiko reguliavimo, bei atlyginimo už jį.

 

Pastebėta ypač paini situacija, susidariusi viešąjame sektoriuje. 

„Į profesines sąjungas neretai kreipiasi policijos pareigūnai, kuriems dėl įvestos suminės darbo laiko apskaitos, išdirbtas darbo laikas viršija nustatytas normas, o darbo užmokestis neatitinka faktiškai išdirbto laiko. Pareigūnams įsipareigojama viršytas darbo valandas atlyginti laisvomis papildomomis dienomis. Tačiau jomis bus galimybė pasinaudoti tik pasibaigus didesniam nei įprastai pareigūnų poreikiui, t.y nukeliama neribotam laikui, kuris gali trukti iki metų ar net kelių. Noriu priminti, kad po kelerių metų toks „atostogų krepšelis“ dingsta“, — informuoja K. Juknis. 

Yra pastebėtas ne vienas atvejis, kada viešojo sektoriaus darbuotojams premijos ir priedai dalinami be pagrindo. 

Viešosios įstaigos nors ir turi vienodą formulę, pagal kurią skaičiuojamas darbo užmokestis, turi galios svertus pačioms nustatyti tos formulės kintamuosius, tarkim, koeficientų dydžius. Taip darbo užmokesčiu galima manipuliuoti. Su dar didesne painiava susiduria komandiruojami darbuotojai. 

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad ši situacija pasikeistų, jeigu būtų įvesta darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo į nurodytą darbuotojo sąskaitą, o ne kasos išlaidų orderiu, prievolė. 

 „Sandrauga“ kreipėsi į Trišalę Tarybą ir į Vyriausybę dėl įstatymo pakeitimo projekto. Vyriausybės rašte nurodoma, kad darbo santykius reguliuojantys įstatymai neturėtų būti priimami, kol nebus aptarti ir išdiskutuoti Trišalėje Taryboje.  

Lietuvos Respublikos trišalė taryba – tai socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių (centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų) sudaryta institucija. 

Kaip pastebėjo Trišalės tarybos darbo užmokesčio viena iš komiteto narių Trišalė taryba, yra tik patariamojo, rekomendacinio pobūdžio ir jokios įstatyminės galios sprendimų priėmimui neturi. Todėl tik nuo mūsų užsispyrimo, ryžto, įsitikinimų ir kitų priemonių priklauso įstatymų raida.

 

LPS “Sandrauga”

teisininkė Ieva Dambrauskaitė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.