Darbo santykių komisijos posėdyje buvo aptartas esminis klausimas: kaip darbdaviai privalo atsiskaityti su savo darbuotojais. Darbo kodekso papildymas įtraukiant atsiskaitymą su darbuotojais pervedant darbo užmokestį į jų nurodytas sąskaitas sumažintų apgaulės ir šešėlinės ekonomikos riziką. Šiame posėdyje dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.
Ministerijos palaikoma pozicija, jog visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų darbo srities reikia nustatyti darbo užmokesčio pervedimą į nurodomas sąskaitas. Tačiau pradinis siūlymas, kurį pateikė LPS „Sandrauga“ buvo nustatyti privaloma atsiskaitymą su komandiruojamais darbuotojais, dėl kurių ir kyla daugiausiai darbo ginčų.
Net 9806 reikalavimai pareikšti, dėl netinkamo atsiskaitymo darbo ginčų komisijai praėjusiais metais, kas sudarė 75 % visų keliamų darbo ginčų. Darbuotojams yra sunku įrodyti, kad jiems nebuvo sumokėtas pilnas darbo užmokestis, nes darbdaviai lengvai gali manipuliuoti išrašydami kasos išlaidų orderius. Darbo ginčų komisija šio griežtos apskaitos dokumento tikrumo netiria, tam reikalingas ikiteisminis tyrimas.
Aurelija Maldutytė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija vadovė pateikė pasiūlymą, jog šią problemą galima lengvai išspręsti įvedus privalomą kasos orderio šaknelės išdavimą darbuotojui. Tai būtų konkretus įrodymas, jog darbdavys pilnai su juo atsiskaitė.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė, jog atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais atlyginimą pervedant į jų nurodomas sąskaitas turi būti įtvirtintas darbo kodekse. Tai sumažintų riziką tiek darbuotojams tiek ir darbdaviams piktnaudžiauti savo teisėmis.
LPS konfederacija atstovė Evelina Šilinytė iš dalies pritaria grynųjų pinigų atsisakymui, bet tvirtos pozicijos šiuo klausimu neturi. Tokį neužtikrintą požiūrį dėl komandiruojamų darbuotojų LPS „Sandrauga“ vertina skeptiškai, nes ši organizacija gyvuoja ne tik iš savo narių mokesčių, tačiau pajamas gauna ir iš papildomos veiklos, kas prieštarauja ne pelno siekiančios organizacijos nuostatams.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas pareiškė nuomonę, jog nėra jokios informacijos kas yra šešėlinė ekonomika ir kaip ji turėtų būti mažinama. Buvo sukritikuota teisėkūros sistema, jog Vyriausybė priima svarbius sprendimus be jokių pasitarimų su socialiniais partneriais ir neatsižvelgia į kylančias administracines problemas. Reikia imtis kitų priemonių be Darbo kodekso keitimo. Tačiau jokių idėjų, kaip spręsti kylančias problemas nepasiūlė.
Gaila bet po šio susitikimo bendros vieningos nuomonės pasiekti nepavyko. Ministerijos atstovai padėkojo už dalyvavimą ir leido suprasti, kad galutinis sprendimas jau yra pasiektas ir bus perduotas į Trišalę Tarybą tolesniam svarstymui.
Aut: teisininkas Lukas Žižys