Atrodo tik praėjo žiemos šventės, bet jau sulaukėme pavasario džiugesio, šilumos, bei su jomis ir vienos svarbiausios pavasario šventės. Visuotinai žinoma, jog Šventų Velykų dieną žymima Kristaus prisikėlimo diena.
Velykų savaitė pradedama Verbų sekmadieniu, kuomet pažymimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir mirtis. Didžiojo ketvirtadienio vakaras skirtas paminėti Paskutinę vakarienę kurios metu Kristus vakarieniavo su savo mokiniais, buvo išduotas ir suimtas. Ši diena siejama su švara, todėl turėtų būti sutvarkomi visi namai, išplaunami langai, pakeičiama patalynė, nuvalomos dulkės, išplaunami skalbiniai ir atliekami kiti namų ruošos darbai. Tikėta, kad tuomet visi metai bus švarūs.
Didysis penktadienis – tai susikaupimo, rimties, atsigręžimo į dvasinį (vidinį) pasaulį diena. Tai Kristaus nukryžiavimo, kančios ir mirties diena, kurioms paminėti laikomos ypatingos pamaldos. Didysis penktadienis tai griežto pasniko diena kurios metu negali būti jokių linksmybių ar persidirbimo. Šią diena vertą apmąstyti egzistencines mintis, apgalvoti kaltes ar nepavykusius sprendimus.
Didysis šeštadienis tai laukimo diena, kuomet ir dažomi gyvybę simbolizuojantys margučiai. Kiaušinius žmonės pradėjo marginti, kad pažymėtų pavasario, o kartu ir lengvesnio gyvenimo atėjimą.
Iš senųjų laikų Lietuvos tradicijų išliko trys populiariausi marginimo būdai – kiaušiniai dažomi viena spalva, marginami vašku arba skutinėjami. Jie dažomi natūraliais dažais – ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ramunėlėmis, beržų lapais ir kitais dažomųjų medžiagų turinčiais augalais. Cheminiais dažai pradėta dažyti XIX a. pabaigoje.
Senovėje buvo tikėta, kad margutį reikia daužyti smailiu galu, kad viščiukai būtų sveiki ir nepritrūktų kiaušinių ir kitais metais. Taip pat, Velykų dieną vienas margutis paaukojamas ir ridenamas per pirmą arimo vagą, kad derlius būtų gausius.
Aukštaitijoje ir Suvalkijoje vaikai laukdavo Velykų bobutės (Velykės), kuri jiems margučius atneš ir paslėps visuose namuose. Vaikai, pasisotinę Velykų pusryčiais turėdavo smarkiai paplušėti norėdami juos rasti. Tuo tarpu Žemaitijos krašte, vaikai laukdavo Velykų kiškučio.
„Tegu prisikėlimo džiaugsmas prikelia mus iš vienatvės ir silpnumo ir nevilties, į stiprybę ir grožį ir laimę.“ Floyd W. Tomkins
LPS „Sandrauga“ linki gražių ir jaukių Šv. Velykų. Gražių bei stiprių margučių, ir atgimimo kartu su pabundančia gamta.
Aut: Ieva Dambrauskaitė