Šiuo metu LR Vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos pradės derybas dėl naujų LR Darbo kodekso nuostatų pakeitimų (toliau – DK). Oficialiai neigiama, kad „suliberalėjusį“ darbo kodeksą, siekiama dar labiau supainioti ir oficialiai įtvirtinti dirbančiųjų vergovę tikrąją prasme.
Stebėtina tai, kad labiausiai darbuotojus varžančius pakeitimus, toliau siūlo ne darbdavių atstovai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) bei jos pavaldume esančios valstybinės institucijos.
Savo pasiūlymuose SADM rekomenduoja pakeisti LR DK 107 straipsnio 4 dalį, kuriame kalbama apie komandiruojamų darbuotojų apmokėjimą už viršvalandinį, poilsio ar švenčių dienomis atliktą darbą. Gaila, tačiau šiame pasiūlymo projekte nebėra apmokėjimo už darbą švenčių dienomis. Siūloma panaikinti apmokėjimo priedus už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis, tačiau už šį laiką skirti tokio paties laikotarpio poilsio diena arba prijungti prie kasmetinių atostogų dienų. Kitaip sakant už darbą atsiskaityti ne pinigais o poilsio dienomis. Tokia pati praktika jau yra taikoma valstybės pareigūnams, tačiau ji sukuria daugiau chaoso ir darbuotojų išnaudojimo, nei palankesnių darbo sąlygų. Ypač nukenčia šeimyniniai interesai.
Valstybinė Darbo Inspekcija (
VDI) siūlo patikslinti DK 124 str. 2 d. išdėstant jį taip „Skirti dirbti sekmadienį galima tik su darbuotojo sutikimu išskyrus atvejus kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą“. Iki šio buvo įtvirtintos poilsio dienos (šeštadieniai, sekmadieniai). Darbuotojų interesus privalanti ginti valstybinė institucija užsiima chaoso kūrimu, bei galimai pataikauja darbdaviams, kad šie neturėtų darbuotojams mokėti papildomai už darbą šeštadieniais.
Suvaržymai ir asmenims galintiems gauti lengvatas
Iki šiol asmenims, kurie turi teisę gauti prailgintas ir papildomas atostogas, jos buvo sumuojamos ir darbuotojas turėjo galimybę pasinaudoti abejomis lengvatomis. Nauji SADM IR VDI pasiūlymai šią galimybę suvaržo. Šiuo metu pateiktas DK 138 straipsnio pakeitimas numato, kad asmenys dirbantys specifinį darbą, pagal Vyriausybės patvirtintus sąrašus, turi teisę gauti prailgintas atostogas. Asmenys auginantys nepilnamečius vaikus ar neįgalius vaikus iki 18 metų turi teisę gauti į papildomas atostogas t.y. 2 dienos per metus. Tačiau asmenys kurie turi teisę gauti ir prailgintas ir papildomas atostogas, turi pasirinkti kuriomis iš šių vienų lengvatų pasinaudos. Taip išeina, jog specifinį darbą dirbantis žmogus, kuris dar ir auginą iki 12 m amžiaus vaikus, ar iki 18 m. amžiaus neįgalų vaiką lieka nuskriaustas.
Kad visai nebūtų juoda, laikinai bandoma pašalpomis sušvelninti situaciją. Tačiau jei darbo santykių sklandžiai ir produktyviai vystyti nepavyksta, pagal naujas pataisas atleidžiant darbuotoją pagal LR DK 57 str. „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, turi būti išmokėta ne dviejų kaip buvo iki šiol, o keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienerius metus – dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka.
Visų iš principo blogiausia darbuotojų padėtį projekto neapžvelgiame per vieną kartą. Panašu, kad įtvirtinus šias nuostatas padidės ne tik darbo ginčų statistika, tačiau ir emigrantų skaičiumi į užsienį.
Ateityje pasistengsime apie naujosios valdžios ketinimus informuoti plačiau. Lauksime Jūsų pastebėjimų ir siūlymų.
Pagarbiai,
Teisininkė Ieva Dambrauskaitė