Organizacija taip pat teigė, kad koronaviruso krizė spartina pokyčius, kurie gali paskatinti ilgėjantį darbo laiką. COVID-19 pandemija pakeitė daugelio žmonių darbo būdą, nuotolinis darbas tapo įprastu daugelyje pramonės šakų, dažnai ištrinantis ribas tarp namų ir darbo. Įtemta ekonominė situacija ir padidėjusi konkurencija darbo rinkoje lėmė, kad padaugėjo persidirbančių ir nesilaikančių būtino darbo – poilsio rėžimo asmenų. Patirdami tiesioginį, ar netiesioginį darbdavio spaudimą, dirbantieji alina save ir bet kokia kaina stengiasi įtikti darbdaviui ir išsaugoti darbo vietą. Deja kol kas nėra net preliminarių skaičiavimų, kiek valstybių biudžetams ateityje kainuos sekinančio darbo sukeltų ligų gydymas ir kokios socialinės rūpybos išlaidos bus reikalingos maitintojų netekusioms šeimoms.
Dirbančiųjų padėtis Lietuvoje nepavydėtina, kasdien tiek dėl fizinių, tiek dėl psichologinių veiksnių miršta žmonės. Sunkiais laikais verslas turi visas sąlygas išnaudoti darbuotojus ir piktnaudžiauti jų teisėmis, ypač kai jas privalančios ginti valstybinės institucijos, neskuba to daryti. Tik išplėstos profsąjungų teisės ir galimybė vykdyti kontrolės funkcijas, leistų užtikrinti, kad nustatytos darbuotojų sveikatos apsaugos ribos, egzistuotų ne tik dokumentuose.
Parengta pagal „The Environment International“ ir LPS „Sandrauga“ info.