Biudžeto patikslinimas Seime deja lyg planuotai nublanko šiandieninių politinių aktualijų fone. Ko mums kaip tautai kuriančiai valstybę reikėtų pasimokyti, tai aklai nesivadovauti emocijomis gebėti susikoncentruoti į esminius klausimus. Elementaru – koks numatytas biudžetas – toks visos šalies gyvenimas. O kol visą eterį yra užvaldę aistras kurstančios temos, mes pakalbėkime apie pinigus….
Finansų ministrė pateikė Valstybės biudžeto patikslinimo projektą, kuris auginamas skolintais pinigais ir mokesčių lengvatomis, o ne Europos atsigavimo fondo lėšomis, nors tokia galimybė buvo. Vyriausybės darbo pradžioje garsiai skambėjusi idėja apie krizės konvertavimą į ekonominę galimybę staiga nyksta kaip dūmas blaškomas vėjo, o paramą verslui dėl COVID 19 galima vadinti mitine, nes daug apie ją kalbama, bet mažai kas gavo.
Lėšos iš RRF (Recovery and Resilience Facility ) pagal Europos Komisijos reglamentą, Lietuvos biudžetą pasieks tik įgyvendinus Vyriausybės nacionaliniame plane „Naujos kartos Lietuva“ nusimatytus tikslus. Planuojama, kad dar šiemet Lietuvos biudžetą pasieks 149 mln. Eur RRF lėšų, kaip avansinis mokėjimas, kuris sudaro 13% visos numatytos 2,2 mlrd. Eur sumos. Norėčiau atkreipti dėmesį į kitą medalio pusę – tai vienintelis mokėjimas, už kurį nereikės atsiskaityti. Analizuojant planuojamą RRF lėšų paskirstymą susidaro prielaida, kad didžioji dalis pinigų nusės stambiojo verslo kišenėse, pavyzdžiui apie 70 mln. eurų atiteks Lietuvos perėjimui prie 5G ryšio, ar 96,91 mln. eurų žaliojo transporto sektoriaus transformacijai. Veikiausiai tai taps, ne pažangos, bet atskirties pinigais.
Biudžeto formavimas ir tikslinimas yra susitarimų ieškojimo ir kompromisų kelias. Nuolatos kalbama apie Lietuvos, kaip patraukios verslui šalies įvaizdį, apie inovacijų diegimą ir naujų darbo vietų kūrimą, bet kiekvienos kompanijos verslo įžvalgos ekspertai vertindami šalį ir jos investicinę aplinką visų pirma pasižiūri kaip tvarkomasi su viešaisiais finansais. Dabartinių sprendimų fone galime atrodyti, kaip abejotinos reputacijos valstybė. Pasirinktas paprasčiausias variantas skolintis, spaudžiant tiek, kiek galima, bet Mastrichto kriterijaus jau arti… Dar keletas tokių biudžetų didelės kompanijos nenorės turėti reikalų Lietuvoje…
Vytautas Mikalauskas