Lietuva turi išskirtinį bruožą, būdama palyginus maža šalimi, savyje talpina labai plačią socialinę panoramą ir kontrastingus žmonių gyvenimus. Gal būt tai yra dėl to, kad tik prieš tris dešimtmečius išsiveržėme iš geležinės uždangos prieš žmones atsivėrė iki tol nematytos rinkos ekonomikos galimybės. Permainų laikais pasitaikė atvejų, kai naktiniai sargai tapo milijonieriais ir kai buvusių didelių valstybinių įmonių vadovai tapo naktiniais sargais… Su pirmaisiais kapitalizmo žingsniais, atsirado ir tikrų ir netikrų verslininkų, spekuliantų ir biznierių atskira socialinė grupė, populiariai vadinta naujaisiais lietuviais. Istorijas apie tų laikų darbo santykius paliksiu kitiems savo rašiniams, bet pasakysiu trumpai: senolių posakis neduok Dieve baudžiauninkui ponu tapti, nėra iš piršto laužtas….
Dar yra tuometinių na
ujųjų Lietuvių šiandienos versle, tik jie giliai spintose palikę bordo švarkus ir pasimokę gerų manierų, kalba apie tai, kad jų verslui svariausia ne pelnas, bet gėrio visuomenei kūrimas, apie tai, kad darbuotojas yra vertybė ir verslas turi būti tvarus. Tačiau už pirmo posūkio, kai niekas per daug nemato, jie elgiasi taip, kaip jiems patogu, pamindami ne tik verslo etiką, bet ir elementarią žmogišką moralę.
Šiandieninė viešoji komunikacija remiasi istorijų pasakojimu. Įvaizdis sukuriamas auditorijas įtikinat, kad viskas kas yra pasakyta yra tiesa ir jiems tereikia pasidaryti išvadas – tai yra turėti savo nuomonę. Ši tendencija ryškėja informavimo priemonėse kalbant apie darbo rinkos tendencijas Lietuvoje.
Nuolatos kalbama apie įmonių konkurenciją dėl specialistų, gerai apmokamas darbo vietas ir siūlomus naudų paketus. Ką jau kalbėti apie galimybę dirbti, ne tik iš namų, bet ir iš bet kurios pasaulio vietos, ar žaidimų ir poilsio kambarius, kur skambant lengvai muzikai, gurkšnojant lengvą gėrimą, galima pasisupti hamake ir atsikratyti įtampos.
Egzistuoja ir kiti darbai apie kuriuos rašyti nėra taip smagu, kur darbo vietoje linksmo reportažo nepadarysi ir kurių profesijų atstovai nelabai nori apie save kalbėti… Visuomenė nemažai sužinojo, po to, kai tiriamosios žurnalistikos atstovai pradėjo domėtis tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygomis. Daug neteisybės ir išnaudojimo yra ir statybų, vidaus reikalų sistemos, sveikatos apsaugos ir kituose sektoriuose. Tiesiog apie tai niekas nekalba, kol su tuo nesusiduriama, be to egzistuoja nepatogios temos baimė ir patys su neteisybe susiduriantys darbuotojai vengia viešumo.
Protingi žmonės daug diskutuoja, apie socialinę atskirtį, regionų ir sostinės Lietuvos, visuomenės susiskaldymą ir kitus žmones išskirstančius dalykus. Lietuvoje 156.000 žmonių gauna minimalų atlyginimą, dar nemenkas skaičius kiek daugiau. Kitoje straipsnio dalyje papasakosiu, kaip uždirbami tie pinigai ir kaip jaučiasi tie žmonės…
Laukite tęsinio…
Vytautas Mikalauskas