Tūkstantmečio mokyklose – šimtamečiai mokytojai

Rytų išmintis teigia kad permainų laikai patys sunkiausi. Kalbant apie Lietuvos švietimo sistemą, per visus trisdešimt metų permainos taip ir nesibaigė…

Po praeitos kadencijos vyriausybės, ministrės profesionalės įteisintų mokytojų darbo užmokesčio pakitimų mokytojai vykdė socialinį dialogą į ministeriją lipdami per langus. Tik tokios drastiškos priemonės padėjo atkreipti dėmesį į ydingai administruojamos sistemos skaudulius.

Retai kas susimąsto, kad mokymo rezultatai priklauso ne tik nuo tų, kurie moko ir mokosi, bet nuo visos švietimo sistemos vadybos. Ir kasmet paskelbus įvarius eilinius prastus reitingus ar pažangos tyrimus ir barstant kaltinimus nemotyvuotiems moksleiviams ir prastiems pedagogams reikėtų atsigręžti ir kaltų ieškoti tarp švietimo politikos formuotojų….

Pertvarka vykdoma visuose švietimo lygmenyse, jau nuo pat nepriklausomybės pradžios. Sunku inicijuoti pokyčius dinamiškoje ir nuolat kintančioje sistemoje, bet valdžia turi suprasti pokyčių galimybės priklauso nuo finansavimo. Kažkodėl deramai nebaigus vieno, siūloma imtis naujo projekto kurio vertė – 210 mln. eurų.

Vietoje pertvarkos užbaigimo būtų steigiamos   tūkstantmečio mokyklos. Gegužės 19d. Seimo Švietimo ir mokslo komitete, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė pažangos programos Tūkstantmečio mokyklos (TŪM) koncepciją.

old-strict-teacher-with-glasses-161506Pradėkime nuo to, kad Europos Sąjunga Lietuvai skyrė 2,2 milijardo eurų, kurie turi būti panaudoti ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui po COVID–19 pandemijos. TŪM steigimui yra skiriami 210 mln. Pagrindinis keliamas tikslas mokykloms – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti kokybiškas ugdymo(–si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje.

Nors ŠMSM pristatant šį projektą pabrėžė, kad tai tikrai nebus investicijos į „betoną“, o kaip kitaip tai pavadinti, jei TŪM steigimo koncepcijoje akcentuojama infrastruktūra, mokyklų fizinės aplinkos gerinimas: sporto aikštynų, poilsio erdvių, mokyklų koridorių, prieigų ir pan.

Tik naujos koncepcijos mokyklų tinklo kūrimui yra vienas didelis iššūkis – tiesiog nebus kam dirbti. Kasmet į mokyklas ateina apie 70 jaunų mokytojų, o savo profesinę karjerą baigia daugiau nei 700 mokytojų, vidutinis mokytojų amžius šalyje – 50 metų.

Eilinį kartą pasirinkimus tiesiog reikia padėti ant logikos svarstyklių – 210 mln. eurų investuosime į pastatus  ar žmones? Kas strategiškai naudingiau valstybei? Mokytojas yra žmogus, kuris ugdo jaunąją kartą ir formuoja visuomenę. Ar spės Lietuvos švietimas sulaukti valdžios, kuri sugebės pasirinkti teisingai.

 

Vytautas Mikalauskas