Vakar, rugsėjo 8 dieną, buvo priimtas nutarimas, dėl minimaliojo darbo užmokesčio taikymo 2022 metais. Vyriausybė, vadovaudamasi LR darbo kodeksu (141 str., 3-4 dalys), nutarė padidinti MMA, nors Lietuvos Respublikos Trišalės taryba vieningos nuomonės nepateikė.
„Tokie Vyriausybės veiksmai tik šiek tiek sumažins skurdžiai gyvenančių dirbančiųjų žmonių skaičių. Taip pat prie dabar esančių didelių mokesčių, galimai bus įvedami nauji, įtampą visuomenėje skatinantys mokesčiai.“
Pagal priimtą sprendimą, nuo 2022 metų sausio 1 d. bus taikoma 730 € minimalioji mėnesinė alga „ant popieriaus“ ir 4,47 € valandinis atlygis. Iš vienos pusės, tokie progresyvūs veiksmai gali sudaryti pozityvų ir visuomenei palankų vaizdą. Tačiau ar tai neprieštarauja tarptautinei teisei ir įsipareigojimams?
Pagal Lietuvos Respublikos patvirtintą Europos Socialinę chartiją, minimalus mėnesinis atlyginimas turi sudaryti ne mažiau, kaip 60 % nuo šalyje esančios vidutinės mėnesinės algos. Tuo tarpu pačioje Lietuvoje dabar toks procentas yra mažesnis – vos 45 %.
Tokie Vyriausybės veiksmai tik šiek tiek sumažins skurdžiai gyvenančių dirbančiųjų žmonių skaičių. Taip pat prie dabar esančių didelių mokesčių, galimai bus įvedami nauji, įtampą visuomenėje skatinantys mokesčiai.
Taigi, iškyla ypatingai svarbūs klausimai Lietuvai, gyvenimui joje: ar mūsų valstybės visuomenė yra pasiruošusi ateinančiais metais gyventi tik su 50 € algos padidėjimu, kai kainos elektros, dujų ir paslaugų kainos išauga 40-50 %?
Žinoma, Vyriausybės sprendimas didinti MMA yra geriau, nei nieko nedaryti, tačiau toks sprendimas yra tiesiog per menkas, norint pajusti realų pagerėjimą ir poveikį. Valdžiai reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuomones ir visuomenės poreikius. O laikantis tokios pozicijos, kaip dabar, bus priimami sprendimai, kurie iš esmės skurstančiai Lietuvos daliai didelės įtakos nedarys.
Giedrius Katkauskas