Ar tikrai kurjeriams reikalingi platforminio darbo pakeitimai?

2020 metų spalio mėnesį susikūrė „Kurjerių Asociacija“, kurios veiklos tikslas – maisto ir kitų prekių kurjerių, bei elektroninių platformų vadinamų „partnerių“ atstovavimas. Asociacijos manymu, „Seimo nariai ir Vyriausybė turėtų reikalauti teisinio darbo santykių reguliavimo ir ETT sprendimo laikymosi“. Taip pat jų nuomone, kurjeriai nėra lygūs verslo partneriai su kompanijomis, nes užsakymų pristatytojai negali patys nustatyti savo kainų. Tuo tarpu, el. platformos nesiteikia bendradarbiauti sprendžiant šį klausimą.

…kurjeriai-partneriai bus priversti dirbti pagal nustatytas valandas, o ne kaip papildomą darbą savo laisvu laiku

Socialinio tin241705870_435830514522180_257397369758248253_nklo „Facebook“ privačiose kurjerių grupėse pasitaiko diskusijų, kai įmonių partneriai išmetami be konkrečių priežasčių ir kriterijų, norint nustatyti galimai padarytus pažeidimus. Viena populiariausių priežasčių – „nereprezentatyvus elgesys“, tačiau konkrečius įrodymus įmonių atstovai atsisako pateikti. Tokiu atveju, reikėtų užginčyti sutarties nutraukimą, bet norint dirbti kurjeriu el. platformose, darbo sutartys nepasirašomos, o tiesiog sutinkama su darbo apmokėjimo ir pristatymo taisyklėmis.

Nepaisant to, Kurjerių Asociacija nori įtvirtinti darbo ir poilsio režimus, 40 valandas per savaitę, apmokėti viršvalandžius, sudarant darbo sutartis. Tuo pačiu, kurjeriai taptų apdrausti sveikatos draudimu, kurio iki šiol negali suteikti el. platformos (išskyrus „Wolt“). Tačiau, kurjeriai-partneriai bus priversti dirbti pagal nustatytas valandas, o ne kaip papildomą darbą savo laisvu laiku. Būtent dėl šios priežasties dauguma žmonių dirba šiose platformose tam, kad užsidirbtų papildomų pajamų po pagrindinio darbo ar paskaitų.

Kovoti už geresnes darbo sąlygas ir neleisti kompanijoms išnaudoti savo darbuotojų yra profsąjungų pareiga. Tačiau ir žmonės turi išmokti, kad jungiantis į organizacijas galima pasiekti savo tikslų.

Giedrius Katkauskas