Šiandien Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, LR susisiekimo ministerijos ir kitų profsąjungų atstovai susitiko su transporto sektoriaus atstovais. Susitikimo metu buvo diskutuojama ir ieškoma sprendimų dėl vairuotojų trūkumo transporto sektoriuje.
„Vienoje įmonėje 113 vilkikų stovi gamyklose“
Pasak vadovo, lietuvių vairuotojų yra labai mažai (vos 15 proc.), o didžiąją šių darbuotojų dalį sudaro iš trečiųjų šalių atvykę žmonės (net 85 proc.). Kaip pasakojama, taip yra todėl, nes lietuvių, norinčių dirbti vairuotojais yra labai mažai – ypatingai jaunesnio amžiaus žmonių. Dauguma Lietuvos piliečių į darbo pasiūlymus atsiliepia tie, kurie yra sulaukę 50-55 metų amžiaus. Šioje situacijoje jau kuris laikas vyrauja problema: vairuotojų trūksta, lietuvių, norinčių dirbti labai mažai. Tuo pačiu, norint įdarbinti žmones, atvykusius iš kitų valstybių, darosi sudėtinga dėl valdžios sprendimų ir ilgų procedūrų. Pasak transporto sektoriaus atstovų, vienoje įmonėje 113 vilkikų stovi gamyklose, tačiau jų paimti negali, nes tiesiog nėra darbuotojų.
LR susisiekimo ministerijos atstovai argumentuoja, kad į Lietuvą norintiems atvykti dirbti žmonėms pagal specialybę papildomų kvotų suteikti nenorima, nes taip sukuriama pigi darbo jėga. Tuo tarpu, jeigu užsienietis, gavęs vizą ar kvotą, yra nepriimamas į darbą, jis atsiduria toje pačioje Lietuvos darbo rinkoje, bet jau nebe pretendentai į vairuotojų pozicijas.
Kęstutis Juknis: „lietuvių vairuotojai eilę metų buvo pastoviai spaudžiami, „drožiami“
Pigios darbo jėgos argumentą transporto sektoriaus atstovai neigia, nes jie labai daug investuoja ir kuria kokybišką produktą. Tačiau, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui Kęstučiui Jukniui kyla abejonių dėl šio atkirčio į susisiekimo ministerijos argumentą. Pasak pirmininko, kyla labai daug abejonių, kad lietuviams nėra suteikiamos vienodos darbo sąlygos, skirtingai nei iš užsienio atvykusiems asmenims. K. Juknis uždavė klausimą, kodėl Lietuvos piliečiai taip nenori dirbti vairuotojais transporto sektoriuje. „Ar negali būti taip, kad logistikos įmonėse dirbantys lietuvių vairuotojai eilę metų buvo pastoviai spaudžiami, „drožiami“ nešti pelną ir tik pelną, o poilsio ir kitų socialinių garantijų negalėjo gauti?“. Kaip komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas, „Tokią situaciją turime, dėl to, kad nesirūpinome savo žmonėmis ir nebuvome socialiai atsakingi“. Pritrūkus kvotoms darbuotojams iš trečiųjų šalių, padėtis vis tiek nesikeičia. Transporto sektorius, kuriame dirba apie 17 tūkst. darbuotojų, šiuo metu kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, kad suteiktų galimybę priimti daugiau užsieniečių darbuotojų. Kitos šalys, pajutę tokį stygių, operatyviai – per dviejų savaičių laikotarpį – palankiai sutvarkė teisinę situaciją, kad kuo mažiau būtų kliūčių.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad transporto sektoriuje teritoriniu ir įmonės lygmeniu veikiančių kolektyvinių sutarčių yra labai mažai. Tai reiškia, kad darbdaviai veltui eikvoja jėgas, vieni bandydami išspręsti šias susidariusias problemas. Darbdavių ir profesinių sąjungų tikslas turėtų būti vienas – nauda ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Pavyzdžių iš užsienio valstybių, kur Vyriausybės spaudžiamos ir profsąjungų, ir darbdavių – yra apstu. Todėl nereikėtų švaistyti jėgų vieniems, bet veikti kartu ir pasiekti savo tikslus.
Giedrius Katkauskas