Briuselis pradėjo pirmus veiksmus, kuriais būtų užtikrintos Europoje savarankiškai dirbančiųjų teisės. Žadama, kad tokie darbuotojai, kaip „Bolt“ pavežėjai ar „Wolt“ kurjeriai, galės mėgautis tokiomis pačiomis darbo teisėmis kaip ir įprasti darbuotojai.
„Kai kurios skaitmeninės darbo platformos nesuteikia net sveikatos draudimo“
Europos komisija vakar (ketvirtadienį) pristatė taisyklių projektą, pagal kurį skaitmeninės platformos būtų automatiškai paverčiamos į darbdavius. Tai priverstų juos užtikrinti, kad darbuotojai gautų minimalų atlyginimą, mokamas atostogas ar net nedarbo draudimą. Skaičiuojama, kad tokie pakeitimai paveiktų net 4,1 mln. savarankiškai dirbančius darbuotojus. Šiais naujais teisės aktais siekiama pažaboti vadinamuosius „netikrus savarankiškai dirbančius asmenis“, kurie sparčiai paplito skaitmeninio platforminio darbo klestėjimo metu. Pasak Europos komisijos, 2020 m. pajamos iš šio sektoriaus siekė net 14 mlrd. eurų. Tuo tarpu 2016 m. pajamos iš šios sferos siekė vos 3 mlrd. eurų – beveik penkis kartus mažiau. Nustatyta, kad šiuo metu veikia apie 500 platformų, kuriose dirbama savarankiškai.
Nors sektorius auga, didėja ir susirūpinimas dėl darbo sąlygų. Gauti darbuotojų skundai parodė ilgas darbo valandas, fizinį išsekimą, socialinių garantijų trūkumą, nesąžiningą atlyginimą. Kai kurios skaitmeninės darbo platformos nesuteikia net sveikatos draudimo, o tokiu atveju darbuotojas privalo apsidrausti pats. Tačiau yra ir argumentų, kad skaitmeninės darbo platformos suteikia žymiai daugiau teigiamų darbo sąlygų. Pavyzdžiui, tam tikra darbo laisvė, autonomija ir darbo valandų lankstumas, ką retai suteikia įprastos darbo sutartys. Teigiama, kad toks darbas yra puiki galimybė įsilieti į darbo rinką tiems, kuriems įprastai tai padaryti yra sunku. Pavyzdžiui, studentams, imigrantams ar etninėms mažumoms.
„Naujieji darbuotojai iš karto gaus galybę teisių“
Pasirodžius naujienoms dėl planuojamų pakeitimų, „Uber“ skaitmeninė darbo platforma pareiškė abejonę dėl pasiūlymų ir perspėjo, kad dėl jų gali kilti pavojus tūkstančiams darbo vietų. Taip pat, kaip kalbėjo „Uber“ atstovas spaudai, tai gali sužlugdyti mažas įmones, kurioms ir taip sunku dėl pandemijos, pakenkti gyvybiškai svarbioms paslaugoms, kuriomis pasitiki vartotojai visoje Europoje. Kitos skaitmeninių darbo platformų organizacijos tiki, kad įsigaliojus šiems pakeitimams, dauguma darbuotojų nuspręs nebetęsti tokio darbo, nes nebus garantuojamas darbo valandų lankstumas. Pavyzdžiui, „Kopenhagos ekonomika“ (Copenhagen Economics) tyrimas parodė, kad darbo valandų lankstumas yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės rinkosi dirbti platforminį darbą.
Pagal Europos komisijos pasiūlytus pakeitimus, tarp 1,7 ir 4,1 mln. savarankiškai dirbančių žmonių taps paprastais darbuotojais ir bus padaryta įtaka atlyginimams, priežiūrai, darbo valandoms ir išvaizdos reikalavimams. Naujieji darbuotojai iš karto gaus galybę teisių, pavyzdžiui, garantuotos atostogos, tėvystės/motinystės atostogos, minimali alga, pensija, saugumo priemonės ar net kolektyvinių derybų galimybė (skaitmeninių darbų platformų darbuotojai retai būna profesinės sąjungos nariais). Taip pat žadama, kad platforminiai darbuotojai galės pasinaudoti bedarbio, nedarbingumo pašalpomis, sveikatos apsaugos galimybėmis. Bus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe – ypatingai aktualu tiems darbuotojams, kurie užsiima kurjerio veikla ir turi važinėti dviračiu miesto gatvėmis.
„Žmonės nuspręs toliau nebedirbti ir ieškoti kitų alternatyvų“
Kas bus toliau? Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės turės derėtis dėl teisės aktų ir juos iš dalies keisti. Kai kurie europarlamentarai jau išreiškė norą pagerinti darbo sąlygas šiame sektoriuje. Kai direktyva bus priimta, valstybės narės turės per du metus perkelti direktyvą į nacionalinę teisę. Skirtingai nuo reglamentų, kurie yra vykdomi vienodai, ES direktyvos suteikia valstybėms narėms daugiau lankstumo pritaikyti savo nacionalinius įstatymus, kad jie atitiktų pagrindinius tikslus ir sąlygas. Priėmus šiuos pakeitimus tikėtina, kad dauguma skaitmeninį platforminį darbą dirbantys žmonės nuspręs toliau nebedirbti ir ieškoti kitų alternatyvų dėl darbo valandų lankstumo ir laisvių darbo metu.
Giedrius Katkauskas