Pastarosiomis dienomis Lietuvoje aidi skandalinga naujiena, kad LR vidaus reikalų ministerijos sprendimu norima likviduoti „Pušynas“ sanatoriją Palangoje. Tokie planai gali lemti šimtų sanatorijos darbuotojų, tūkstančių pareigūnų ir kurorto gyvenimą. Tačiau kaip ir kodėl reikia išgelbėti „Pušyną“ nuo šio tragiško įvykio?
„Ministrės sprendimas gali padaryti žymiai daugiau žalos“
„Pušynas“ – poilsio ir reabilitacijos centras, priklausantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, esantis prie Palangos pušyno ir vos nuo 300 metrų nuo jūros. Sanatorijoje dirba 106 darbuotojai, joje gali pailsėti visi norintys žmonės. Tačiau, sanatorijos paslaugų labiausiai reikia tiems žmonėms, kurie kiekvieną dieną tarnauja Lietuvai ir jos visuomenei. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai į „Pušyną“ dažniausiai siunčiami dėl medicininės reabilitacijos, prevencinės ir postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos gerinimo ir gydymo atvejų. Toks VRM ministrės sprendimas gali padaryti žymiai daugiau žalos ne tik pareigūnams, kuriems reikalingas poilsis ir reabilitacija, bet ir bus patiriami milijoniniai finansiniai nuostoliai.
Pasak Palangos mero, „Reikia suprasti tai, kad pagrindinės darbovietės yra būtent turizmo infrastruktūra, o ištisus metus veikiančiuose objektuose, šiuo atveju – sanatorijoje, žmonės turi darbą visus metus“. Tuo tarpu pagrindiniai VRM ministrės argumentai yra paslaptingoji, niekam nežinoma „politinė valia“ ir kad šiame poilsio ir reabilitacijos centre paslaugomis naudojosi nedaug pareigūnų. Tačiau Palangos meras su tokiais argumentais nesutinka, nes pareigūnų skaičius priklauso nuo finansavimo, kuris yra rekordiškai mažinamas, o politinės valios argumentas yra niekam nesuprantamas ir nežinomas.
Kęstutis Juknis: „Pavėluota, bet dar neprarasta“
Likvidavus reabilitacijos centrą „Pušynas“, šimtai žmonių gali likti be darbo, o jiems tai – pagrindinis darbas Palangoje. Iškyla labai svarbus klausimas: kas dabar gali šių dirbančiųjų teises atstovauti, kai toje įstaigoje nėra įsikūrusios profesinės sąjungos? Galima atsakyti, kad Darbo taryba turi tuo užsiimti, bet tada reikia paaiškinti, kaip ji tai gali padaryti. Žmonės yra palikti nežinioje, VRM ministrė tuščiažodžiauja ir nieko nepasako. Tuo tarpu, labiausiai nukenčia pareigūnai, nes jiems verkiant reikalinga ši sanatorija dėl kasdien patiriamo streso, psichologinio nuovargio. Nors atrodo, kad išgelbėti „Pušyną“ jau yra per vėlu, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako, kad išgelbėti „Pušyną“ – nevėlu. „Pavėluota, bet dar neprarasta. Galimybė išgelbėti šį reabilitacijos centrą dar yra, tačiau negalima laukti, kol kas nors nusileis iš dangaus ir išspręs šią problemą“. LPS „Sandrauga“ pirmininkas mano, kad išgelbėti „Pušyno“ sanatoriją ir jos darbuotojus gali profesinė sąjunga, kuri gina ir atstovauja darbuotojus, kuriuos norima palikti be darbo. Profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Juknis taip pat baiminasi, kad dėl atimamų socialinių garantijų, reabilitacijos galimybių panaikinimo ir dėl esamos suminės darbo laiko apskaitos, ateityje gali tekti nebepamatyti gatvėje policijos pareigūnų – paprasčiausiai jų liks tik vienetai.
Prarasta sanatorija, šimtas prarastų darbuotojų, jų šeimos – be pajamų, tūkstančiai prarastų ligonių ir pacientų, milijoniniai nuostoliai Palangos miestui. Visa tai taps realybe, jeigu ir toliau nieko nebus daroma, prisidengiant mistine politine valia ir pinigų taupymu. Ministrei nesvarbu, kad tai pakenks ir pareigūnams, atliekantiems ypatingai intensyvią fizinės ir psichologinės ištvermės reikalaujančią tarnybą, o po to tenka stebėtis, kodėl kasmet mažėja norinčių tapti pareigūnais. Nors viltis išsaugoti „Pušyno“ sanatoriją dar yra, be profesinės sąjungos, kuri padėtų apginti reabilitacijos centre dirbančius žmones, jų teises ir interesus, ta viltis gali išnykti.
Giedrius Katkauskas