Prieš kelis mėnesius į Lietuvą atvyko 177 iš Afganistano evakuoti žmonės, kurie mūsų šaliai padėjo ir kitaip buvo naudingi užsienio reikaluose. Buvo atskleista, kad dalis pabėgėlių norėtų persikelti į šalies didžiuosius miestus, kur šie lengviau integruotųsi į visuomenę. Tiesa, kaip paaiškėjo, Lietuvos darbdaviai buvo susidomėję į Lietuvą atvykusiais naujaisiais specialistais, todėl integracija į visuomenę ir darbo paieškos buvo lengvesnės.
Kaip skelbiama Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, piliečiai iš Afganistano pasklido į įvairius Lietuvos miestus. Kai kurie jau dirba, o kiti darbo vis dar ieško. Iš 87 atvykėlių liko 45, kurie yra registruoti Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje. Septynios moterys atsisakė ieškoti darbo dėl nėštumo ir mažamečių vaikų priežiūros. Vilniuje darbo ieško 17 pabėgėlių, Kaune – 15. Tuo tarpu, Klaipėdoje, yra tik du afganistaniečiai. „Iš šito menko pavyzdėlio galima spręsti, kad liberalų deklaracijos ir darbai – skiriasi kardinaliai Miestas, kuris giriasi liberaliu požiūriu, sensansingai skelbiasi, kad kuriamos laisvos darbo vietos, užima paskutinę vietą pabėgėlių karjeros paieškos klausimu“, – pabrėžia Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Taip pat skelbiama, kad dauguma šių žmonių planuoja dirbti, o dvi merginos nori studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Iš tolimos šalies atvykusiais žmonėmis susidomėjo ir Lietuvos darbdaviai. Pasak Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus vedėjos Jolantos Skirmantienės, Vilniuje labai trūksta darbuotojų, todėl daug darbdavių domisi atvykėliais ir kviečia juos susipažinti su darbo pozicijomis, aplinka ir specifika. „Dauguma vyrų moka anglų kalbą. Savo šalyje baigę vadybos, ekonomikos, farmacijos, akušerijos mokslus <…> tačiau nemaža dalis yra ir be profesinės kvalifikacijos“, – sakė J. Skirmantienė.
Dauguma pabėgėlių kol kas dirba pagal ne pagal savo specialybę. Pavyzdžiui, Vilniuje dirbantis afganistanietis, turintis farmacijos ir anglų filologijos išsilavinimą, dirba prekybos centre, pakuotoju. Kitas atvykėlis dirba užkandinės pardavėju, o tris humanitarinį statusą turinčius piliečius iš Afganistano planuojama įdarbinti automobilių plovykloje. Kaune vienas afganistanietis dirba virėju greito maisto užkandinėje, tačiau tikisi daugiau darbo pasiūlymų. Iš 15 Kaune esančių atvykėlių, vienas yra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus, tuo tarpu kitas – galimai turi specialiųjų poreikių.
Atskleidžiama ir kokių darbo pasiūlymų gauna iš Afganistano atvykę piliečiai. Atvykėlius skatina dirbti tokiose darbo pozicijose kaip fasuotojai, presuotojai, virėjai ir pagalbiniai darbuotojai. Siūloma ir mūrininko, statybų darbuotojo, kepėjo pozicijos. Taip pat kviečiama dirbti autobusų ir troleibusų vairuotojais. Susidomėjimo afganistaniečiais nepraleidžia ir logistikos sektorius. Čia siūloma dirbti prekių rinkėjais, pagalbiniais darbuotojais ir krovikais. Kaip teigia darbdaviai, jiems yra svarbiausia, kad darbuotojas būtų motyvuotas ir nusiteikęs darbui, todėl pilietybė jiems yra nesvarbi. Tačiau šiuo klausimu iškyla iš trečiųjų šalių atvykusių darbuotojų išnaudojimo rizika.
Lietuva nuo pat viduramžių laikų buvo atvira įvairių tautų žmonėms. Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, didysis kunigaikštis Gediminas laiškais kvietė atvykti įvairius riterius, prekiautojus, gydytojus, kalvius ir kitus amatininkus dirbti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šiuo atveju, Lietuva padeda iš Afganistano atvykusiems žmonėms, kurie ištikimai darbavosi Lietuvos naudai Afganistane. Todėl nebijokime tolerantiškos valstybės požymių, padėkime atvykėliams apsiprasti ir tapti mūsų visuomenės dalimi.
Giedrius Katkauskas