Kurjeri, Tu esi svarbus!

Per pastaruosius metus skaitmeninėse platformose dirbančių kurjerių-partnerių veiklos populiarumas staigiai pakilo ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse. Dažniausiai šį darbą atlieka studentai ar laikinai darbo neturintys, ieškantys žmonės. Tiesa, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie su individualia veikla dirba kurjeriu kaip nuolatinio darbo arba papildomo uždarbio pobūdžiu. 2020 metais, kai pasaulį ištiko pandeminė krizė, kai miestai ir valstybės buvo priverstos užsidaryti, pradėjo plisti maisto užsisakymas iš restoranų į namus. Tokį laikotarpį galima pavadinti kurjerių-partnerių aukso amžiumi ir savotiška restoranų „gelbėjimo operacija“.

2021 metų gruodžio 9 dieną, Briuselyje, Europos Komisija pateikė Europos Parlamento ir tarybos direktyvos pasiūlymą dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo. Pasiūlymo tikslas – užtikrinti teises į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, darbuotojų teisę į informaciją ir konsultacijas. Kaip rašoma direktyvoje, „Skaitmeninės darbo platformos skatina novatoriškas paslaugas ir naujus verslo modelius ir suteikia daug galimybių klientams ir įmonėms“. Tokios darbo galimybės padeda papildyti darbo jėgą ir suteikti galimybę užsidirbti žmonėms, turintiems įvairių poreikių ir priežasčių. Skaitmeninėmis darbo platformomis naudojasi jaunimas, neįgalumą turintys žmonės, migrantai, rasinių ir etninių mažumų atstovai ar priežiūros pareigų turintys asmenys.

Šiuo metu platforminio pobūdžio darbo pozicijose, esančiose Europos Sąjungoje, dirba net per 28 mln. žmonių. Iki dabar susikūrė maždaug 500 skaitmeninių darbo platformų, kuriose leidžiama žmonėms dirbti savarankiškai. Šis naujoviškas darbo sektorius per 2020 metus surinko net 14 mlrd. eurų pajamų. Palyginus su 2016 m., skirtumas yra maždaug apie 11 mlrd. eurų. Toks staigus pelno augimas lėmė skaitmeninių platformų sėkmę, bet tuo pačiu sukėlė klausimų, problemų ir rūpesčių dėl žmonių, dirbančių šioje srityje. Pradėta gauti vis daugiau skundų dėl ilgų darbo valandų ir uždarbio santykio nesąžiningumo, fizinio išsekimo, socialinių garantijų trūkumo. Dauguma skaitmeninių platformų nesuteikia net sveikatos draudimo ir darbuotojas yra priverčiamas draustis savarankiškai. Jeigu sritis tampa sunkiai suvokiamai pelninga, tos srities darbuotojais turi būti tinkamai pasirūpinta, suteikiant jiems tokias pat darbo sąlygas kaip ir kitų sektorių darbuotojams.

Lietuvos Trišalė Taryba jau pradėjo nagrinėti Europos Sąjungos pateiktą direktyvą, diskutuoti ir teikti siūlymus, pastabas šios direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje. Nagrinėjant gautą medžiagą tapo aišku, kad skaitmeninių darbo platformų ateitis Lietuvoje bus pagrįsta darbo santykių esme. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Trišalės Tarybos posėdžio metu pasisakė, kad kurjeriai turi išlikti taip, kaip yra iki šiol. kurjerisPriešingai, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad kurjeriai turi būti apdrausti, jiems būtų suteiktos tokios pačios teisės kaip ir paprastiems kitų sferų darbuotojams, gauti visas reikiamas priemones darbo funkcijoms atlikti ar suteikti kompensacijas už išlaidas, reikalingas darbui. Ne visi žmonės žino, kokius interesus atstovauja pagrinde iš turto nuomos lėšų išsilaikanti LPSK. „Daug kalbama, kad pandemijos metu kurjeriai-partneriai išgelbėjo restoranus nuo bankroto ir už tai gavo didelį uždarbį. Tačiau beveik niekas nepagalvojo, kokiomis sąlygomis užsakytas maistas patekdavo prie kliento namo ar buto durų“, – komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Šaltis, purvas, drėgmė, peršalimai, ligos, traumos, nelaimingi atsitikimai darbo metu, transporto priemonių gedimai, kuriais kurjeris-partneris privalo pasirūpinti pats be jokių kompensacijų. Dažniausiai skaitmeninės darbo platformos kurjeriams už užstato mokestį išduoda tik specialus krepšius, skirtus maistui gabenti. Labai retu atveju darbuotojas gauna kokią nors striukę, kepurę, specialias darbui skirtas kelnes, avalynę ar tiesiog apsaugos priemones. Vėl gi – šiais reikalais neretu atveju turi pasirūpinti pats kurjeris savo paties lėšomis.

Tiesa, kalbama, kad po šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, tikėtina, kad sumažės kurjerių, dirbančių skaitmeninėse darbo platformose, skaičius. Priežastis: daug kas renkasi šią sritį dėl ypatingai lankstaus darbo grafiko, leidžiančio dirbti tiek studentams, tiek jau esamiems įvairių sričių darbuotojams ar kitiems, alternatyvių pajamų šaltinių ieškantiems žmonėms. Tačiau nepagrįstai, be jokių tyrimų, teigiama, kad nebebus lankstaus darbo grafiko ar laisvo prisijungimo prie platformos ir kad reikės dirbti nustatytas, pilnas darbo dienos valandas. Reikia kovoti, kad būtų užtikrintos ir kitos darbo sąlygos, socialinės garantijos. Tokiu atveju, skaitmeninės darbo platformos, kurios taps darbdaviais. Jie turės skirti pinigų nelaimingų atsitikimų draudimui, darbo priemonių užtikrinimui, sveikatos draudimui, pajamų mokesčiams. Visa tai – elementarios, žmogiškos darbo sąlygos ir, suprantamai, turi būti įgyvendintos.

Mūsų jaunai šaliai – Lietuvai – tai ypač svarbu, kai joje yra mažai žmonių, o kurjeriai-partneriai dirba tik didžiuosiuose miestuose. Mūsų jaunimas turi būti kuo labiau išprusęs, daugiau mokytis ir būtų intelektualus. Lietuvos šviesi ir perspektyvi ateitis bus pasiekta tik per mokslą, kvalifikaciją ir kokybę. Negalima leisti, kad dėl aplaidžios ir nerūpestingos politikos šimtai ar tūkstančiai žmonių liktų be galimybės dirbti ir sąžiningai užsidirbti. Ciniškumo bruožo darbo santykiuose – negali būti. Darbdaviui negali nerūpėti darbuotojas, kai šis patiria nelaimingą atsitikimą, susižaloja. Jam negali rūpėti tik pelnas ir tuo pačiu negalvoti, nesirūpinti tais, kurie neša pinigus darbdaviui.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ jau jungia nemažą būrį kurjerių ir Jūsų nuomonės, idėjos, kritika ir pasiūlymai – ypatingai svarbūs ir reikalingi, svarstant šiuos klausimus. Nuo Europos Sąjungos skaitmeninių darbo platformų direktyvos priklausys ne tik kurjerių-partnerių darbo sąlygos ir ateitis, bet ir kitų žmonių, dirbančių platforminį darbą.

Giedrius Katkauskas