Dėl pasaulį ištikusios pandemijos, darbuotojams kurį laiką reikėjo dirbti nuotoliniu būdu. Tiesa, nors dabar jau galima dirbti įprastai, kai kurios darbo per nuotolį pasekmės išliko. Pavyzdžiui, darbdavių tarpe tapo madinga įkyriau ir dažniau rašyti laiškus ar pranešimus savo darbuotojams, nors darbo laikas jau yra praėjęs. Nors tai buvo daroma ir prieš pandemiją, dėl tokio ydingo elgesio išpopuliarėjimo Portugalijos valdžia nusprendė situaciją pakeisti.
Šių metų lapkričio mėnesį naujienų portalus pasiekė žinia, kad Portugalijoje nuspręsta pakeisti taisykles, kada darbuotojai gali „atsijungti“. Tokiu būdu, darbdaviams yra uždrausta reguliariai susisiekti su savo darbuotojais po darbo valandų. Tiesa, kontaktavimas su darbuotojais po darbo valandų tapo įprasta ir prieš koronaviruso išplitimą. Dėl skaitmeninių technologijų, milijonai žmonių susidūrė su sunkumais atskiriant darbo ir namų gyvenimus, kai pradėjo egzistuoti el. paštai ar tokios programėlės kaip „Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir pan. Tuo tarpu, įpratus dirbti iš namų dėl pandemijos, kontaktavimas el. laiškais ar pranešimais su darbuotojais tapo daug įkyresnis ir dažnesnis.
„Susiduria su neigiamomis psichologinės sveikatos pasekmėmis“
Didžiausia Jungtinėje Karalystėje esanti gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo grupė 
„Aviva“ atliko tyrimą, kuriuo paaiškėjo, kad net 44 proc. darbuotojų jaučiasi, kad jie negali „atsijungti“, nes jų darbdavys nori nuolatos palaikyti ryšį. Dėl to dauguma tyrimo dalyvių teigia, kad šie susiduria su neigiamomis psichologinės sveikatos pasekmėmis dėl neaiškių ribų tarp darbo ir laisvo laiko. Nuotolinio darbo būdas leido žmonėms dirbti iš namų, bet tuo pačiu privertė juos būti pasiekiamais bet kuriuo paros metu.
Sekant Portugalijos pavyzdžiu, galima nustatyti taisykles, kad organizacijose neturi būti įsipareigojimų atsakinėti į laiškus ar pranešimus po darbo valandų. Taip pat galima „nuteikti“ darbdavius, kad jei šie parašytų laišką ar pranešimą darbuotojui 20 val. vakaro, nesitikėtų atsakymo iki tol, kol darbuotojas pradės darbą. Panašius principus svarsto taikyti Prancūzijos ir Airijos valdžia. Svarstoma į savo statutus įtraukti „teisę atsijungti“. Tokia idėja įgauna pagreitį ir Europos Sąjungos lygmenyje. Net Australijos policijos pajėgos suderino politiką, pagal kurią pareigūnai gali atitrūkti nuo rutininio darbo. Žinoma, tai nereiškia, kad šie galės savavališkai atmesti iškvietimus.
Tokią užsienio šalių praktiką jau reikia pradėti taikyti ir Lietuvai. Šiandien jau ir taip galima jausti kasdienį stresą nuo darbo, o papildomi pranešimai iš darbdavių po darbo gali jį tik dar labiau padidinti. Darbuotojams poilsis yra būtinas, kad šie galėtų efektyviai ir sėkmingai dirbti, tačiau savotiškai juos „persekiojant“ to padaryti nepavyks. Tokias nuostatas galima įgyvendinti jau šiandien. Profesinių sąjungų dėka, galima suorganizuoti įmonės ar organizacijos kolektyvinę sutartį, kurioje galima nustatyti būtent tokius pat principus, kokius taiko Portugalija ar Australija.
Giedrius Katkauskas